Psichologas: 20-mečiai jaunuoliai dar neturi lietuviams būdingo bejėgiškumo

Dabartinis šalies jaunimas ateityje patirs didesnių nei šiuo metu įprasta socialinio ir ekonominio gyvenimo iššūkių, sako Vytauto Didžiojo universiteto socialinių mokslų daktaras, socialinės psichologijos ekspertas Visvaldas Legkauskas. Tačiau psichologas pabrėžia, kad dėl to pernelyg nerimauti neverta - mūsų šalies jaunuoliai, pasak jo, netrukus taps darbdavių trokštamais darbuotojais.

Komentuodamas intensyvią jaunimo emigraciją, psichologas sako, kad jaunimui impulsą suteikia tiek naujų potyrių troškulys, tiek bendros nuotaikos mūsų šalyje. Anot V. Legkausko, vietos po saule ieškantys jaunuoliai dar neturi lietuvių visuomenei būdingo išsiugdyto bejėgiškumo, todėl jų pastangos ieškoti geresnio gyvenimo yra visiškai natūralios.

Eksperto manymu, jaunimas, sudarantis apie penktadalį mūsų šalies gyventojų, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, ypač arabų valstybėmis, yra gana nedidelė visuomenės dalis.

"Su tuo procentu esame prie mažesnę jaunimo dalį turinčių šalių", - sako jis.

V. Legkauskas prognozuoja, kad ateityje sumažėjus dirbančių žmonių, šiandienos jaunuolių laukia ne tik su didesne mokesčių našta susiję ekonominiai, bet ir socialinio gyvenimo iššūkiai.

"Jų gyvenimas vadinamojoje "sumuštinio kartoje" bus dar sunkesnis nei būna įprastai. "Sumuštinio karta" yra tie žmonės, kurie yra spaudžiami iš dviejų pusių - jiems vis dar tenka rūpintis savo vaikais ir jau rūpintis tėvais", - sako psichologas.

"Bet tai bus vėliau, o artimiausiu metu, po 5-7 metų, jie bus tie žmonės, kurie bus itin vertingi", - pažymi V. Legkauskas.

Psichologo teigimu, išsigąsti jaunimui tikrai nereikėtų, nes įgiję profesinės patirties, jaunuoliai taps geidžiamiausiais darbuotojais.

"Kai jau žmogus patenka į darbo rinką, o galiausiai visi patenka, joje pabūna 3-5 metus ir įgyja šiokios tokios patirties, jis tampa brangus, nes tokių pas mus nėra daug. Be to, jaunų žmonių dalis yra palyginti mažesnė, vadinasi, visos tos veiklos sritys, kuriose vertinama jaunystė, jiems tampa atviresnės, prieinamesnės, perspektyvesnės, ir jie taip pat gauna derybinę galią tardamiesi dėl atlyginimo ir panašiai", - sako V. Legkauskas.

Faktą, kad gausiausia šalyje šiuo metu yra 20 ir 21 metų amžiaus jaunuolių grupė, psichologas aiškina remdamasis sudėtinga pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metų situacija. Pasak jo, sudėtingu ekonominiu laikotarpiu kitų malonumų sau leisti negalėję lietuviai mėgavosi vienas kito fiziniu artumu.

"Čia jau psichologinis momentas (...) Kuo šalis neturtingesnė, tuo gimstamumas yra didesnis. Ta koreliacija yra neatsitiktinė, nes kai žmogus yra turtingas, jis gali sau leisti daug įvairių malonumų - skaniai pavalgyti, pakeliauti, nusipirkti labai kokybišką muzikos aparatūrą ir mėgautis muzika, jis gali eiti į gyvą koncertą, jis viską gali. O kai žmogus yra neturtingas, jis gali tik pasidžiaugti tuo, ką gamta davė...", - komentuoja V. Legkauskas.

Nors tendencija, kad praėjusiais metais iš Lietuvos emigravę jaunuoliai sudarė beveik pusę - 47,6 proc. - visų emigrantų, iš pirmo žvilgsnio kelia nerimą, psichologas V. Legkauskas tikina, kad tai yra visiškai normalu.

"Jaunimas dėl savo pačių, o ir aplinkinių švento įsitikinimo, kad jiems viskas dar prieš akis, visada yra mobiliausia visuomenės grupė. Be to, jaunimas yra ta grupė, kuri iš principo yra linkusi bandyti viską, kas nauja, įskaitant ir naują gyvenimo būdą, naujas šalis, veiklas ir taip toliau", - sako V. Legkauskas.

Pasak psichologo, šeimos ir vaikų neturintiems, turto ir ypatingos socialinės padėties dar neįgijusiems jaunuoliams ryžtis pokyčiams yra žymiai lengviau.

"Tame nėra nieko nuostabaus, be to, jaunimas yra ta visuomenės grupė, kuri psichologiškai dar yra linkusi ieškoti. (...) Vyresni žmonės dažnai yra įsitikinę, kad jie turi geriausia, ką gali turėti, o geriau turėti negali, nes jiems kažko Dievas nedavė ar valdžia bloga. Bet kokiu atveju, jie yra išsiugdę bejėgiškumą. Jaunimas yra ta grupė, kuri išmokto bejėgiškumo dažniausiai dar neturi", - konstatuoja psichologas.

Pasak V. Legkausko, jaunimą emigruoti paskatina ir šalyje vyraujančios neigiamos nuotaikos.

"Bendra lietuviška depresija, negatyvas ir šventas įsitikinimas, kad kitur gatvės auksu klotos, o Lietuvoje yra blogiausia gyventi, žinoma, turi savo poveikį. Ir jeigu vaikas yra užauginamas, o jau užaugo ta karta, kuri buvo pastaruosius 5-7 metus auginama su įsitikinimu "gyvenk, kur nori, tik ne Lietuvoje", tai žinoma, jis turi pasibandyti ir viskuo įsitikinti savo kailiu", - sako V. Legkauskas.