Pastebime, kad visuomenė labai sudirgusi, padidėjęs jautrumas, daug pykčio. Tikėtina, kad gali kilti pasipriešinimas karantino reikalavimams ir net pasireikšti agresija", - prognozuoja Klaipėdos universiteto socialinės psichologijos ekspertė, psichologė Roma Šimulionienė.
Anot pašnekovės, karantinas ypač blogai veikia tuos žmones, kurie ir anksčiau turėjo psichologinių sunkumų, dabar jie paaštrėjo.
"Pirmojo karantino metu žmones dar palaikė viltis, kad viskas greitai baigsis. Dabar šios viltys blėsta, karantino pabaiga net nesišviečia. Tai nenuteikia pozityviai. Karantino apribojimai, žinoma, mažina galimybes užsikrėsti, tačiau tai nėra normalus gyvenimas. Žmonės pavargo nuo to, kad negali patenkinti savo poreikių. Pavargę jie ima tiesiog nesilaikyti karantino reikalavimų. Kiti gi suirzę dėl neteisybės, kad vieniems kažkas galima, kitiems ne, gali imtis ir agresyvių veiksmų. Riba yra labai trapi", - aiškino psichologė.
Pažeidžiamiausios grupės
Anot specialistės, žmonės šiuo metu patiria didžiulį stresą, nerimą, neužtikrintumą. "Vieni dėl to, kad neteko darbo ir pajamų, kiti dėl to, kad turi suderinti darbo pareigas ir rūpinimąsi vaikais namuose, kiti dėl to, kad susirgo patys ar jų artimieji, kurių negali net aplankyti, o kiti žmonės ir palaidojo artimuosius.
Nekalbant jau apie judėjimo trūkumą, ilgiausias valandas prie ekranų, gyvo bendravimo, pramogų trūkumą. Visa tai mus veikia labai neigiamai. Ypač susirūpinimą kelia ilgalaikis poveikis vaikams, jaunimui, nes jiems bendravimas su bendaamžiais, socialiniai kontaktai yra patys svarbiausi. Tad jei bendrauja, tačiau ir vėl per ekranus. Be to, labai neigiamai moksleivius, studentus ir pedagogus veikia ir nežinia dėl mokymosi proceso organizavimo, egzaminų. Tai išmuša iš vėžių.
Nepavydėtinoje būklėje atsidūrė vieniši žmonės, vyresnio amžiaus senjorai. Jų jautrumas ypač padidėja prieš šventes. Ne veltui kuriami "socialiniai burbulai" ir ieškoma būdų, kaip palengvinti situaciją.
Taip pat prie pažeidžiamiausių visuomenės grupių priskirti medikai, kurie tiesiogiai susiduria su COVID-19 liga", - vardijo psichologė ir pridūrė: "Tikrai gyvename sudėtingu laiku dabar, tačiau, jeigu gerai pagalvotume, juk buvo mūsų gyvenimuose, mūsų tautos istorijoje ir daug sunkesnių akimirkų, kurias išgyvenome, ištvėrėme."
Psichologų trūksta
Pašnekovės teigimu, psichologų bendruomenė šiuo metu yra labai susivienijusi, kad padėtų žmonėms, patiriantiems psichologinių sunkumų. Psichologinę pagalbą teikia tiek institucijos, tiek privatūs psichologai, tiek savanoriai.
"Lietuvoje psichologų paruošta tikrai nemažai, tačiau šiuo metu jų paslaugų poreikis yra taip išaugęs, kad jaučiamas šios profesijos specialistų trūkumas. Vilniuje šiuo metu patekti pas psichologą jau tapo prabanga. Pasidžiaugti šioje situacijoje galime nebent tuo, kad žmonės kreipiasi pagalbos į specialistus, nekenčia", - kalbėjo R. Šimulionienė.
Prisitaikė ne visi
Privačiai psichologe dirbanti klaipėdietė Rūta Dirkstienė patvirtino, kad klientų dėl psichologinės pagalbos šiuo metu labai daug.
"Negaliu palyginti pirmojo ir antrojo karantino, nes pirmojo karantino metu nedirbau. Mums, psichologams, taip pat reikėjo laiko ir investicijų persiorientuoti dirbti nuotoliniu būdu. Iki šiol nedaug psichologų teikia konsultacijas nuotoliniu būdu. Nes tai nėra paprasta.
Pradedant tuo, jog reikia įsigyti mokamą "Zoom" programą, kad nenutrauktų pokalbio viduryje konsultacijos, reikia privačios erdvės, kurioje niekas negirdėtų pokalbio su klientu, na, ir pačiam reikia įveikti barjerą bendrauti per ekraną", - kalbėjo psichologė.
Iki šiol nedaug psichologų teikia konsultacijas nuotoliniu būdu. Nes tai nėra paprasta. Ir pačiam psichologui reikia įveikti barjerą bendrauti per ekraną.
Rūta DIRKSTIENĖ, psichologė
R. Dirkstienė sakė nuotoliniu būdu dirbanti tik dvi dienas per savaitę, dar dvi dienas dirba įprastai. "Darbas prie kompiuterio vyksta be sustojimo. Tai labai išvargina. Todėl sąmoningai riboju", - prisipažino psichologė. Pašnekovė pažymėjo, kad nuotoliniu būdu pas ją konsultuojasi daugiausia užsienyje gyvenantys lietuviai, kurie patiria psichologines krizes.
Organizuoja konsultacijas
Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė, atsakinga už viešuosius ryšius, Iveta Lobanova teigė, kad biuras nerenka atskiros statistikos, leidžiančios palyginti, kaip užsitęsęs karantinas veikia žmones, tačiau pastebėjo, kad šiuo metu reikšmingai padidėjo priklausomybių konsultantų paslaugas gaunančių klientų srautas.
"Praėjusių metų antroje pusėje siekdami mažinti neigiamas ilgalaikes COVID-19 pandemijos pasekmes ir stiprinti visuomenės psichologinę gerovę ir gyventojų streso valdymo įgūdžius Klaipėdos visuomenės sveikatos biure pradėjome teikti psichologinės gerovės stiprinimo paslaugas: streso valdymo praktinius užsiėmimus, emocijų atpažinimo ir išraiškos, konfliktų valdymo praktinius užsiėmimus, individualias psichologines konsultacijas (asmeniui iki 5).
Pirmojo karantino metu žmones dar palaikė viltis, kad viskas greitai baigsis. Dabar šios viltys blėsta, karantino pabaiga net nesišviečia. Tai nenuteikia pozityviai.
Roma ŠIMULIONIENĖ, psichologė
Pastebime, kad į praktinius užsiėmimus noriai įsitraukia ne tik pavieniai miestiečiai, tačiau šiais mokymais neretai domisi ir įvairių įmonių kolektyvai. Psichikos sveikatos kompetencijų didinimo mokymus mokykloms ir kitoms įstaigoms organizuojame jau nebe pirmus metus, tačiau šiais metais jaučiame itin didelį darbdavių norą pasirūpinti savo darbuotojų psichikos sveikata", - teigė I. Lobanova.
Anot specialistės, pagrindinės priežastys, kodėl kreipiamasi dėl individualių konsultacijų, susijusios su patiriamu stresu, tarpasmeniniais konfliktais, anksčiau buvusių sunkumų išryškėjimu. "Pasitaiko atvejų, kai kreipiamasi dėl emocinių sunkumų, darbo praradimo ar finansinių iššūkių, netekčių", - kalbėjo I. Lobanova.
Geroji patirtis
Viena iš įmonių, besirūpinančių savo darbuotojų psichologine būsena, nekilnojamojo turto agentūra "Oberhaus" nuotoliniu būdu organizavo susitikimą-konsultaciją su psichologu. Pasak agentūros Klaipėdos biuro vadovo Aurimo Petriko, nekilnojamojo turto agentai, vertintojai ir iki karantino dalį laiko dirbdavo biuruose, dalį namuose, tad didelio pokyčio dėl karantino apribojimų nepajuto.
"Mūsų įmonė nuolat stebi ne tik savo darbuotų atlikto darbo rezultatus, bet ir jų sveikatą bei emocinę būseną. Darbuotojai dažnai pildo anketas. Iš jų matyti, kad psichologinė, emocinė mūsų darbuotojų būklė nėra bloga, tačiau ir keli nusiskundimai yra signalas.
Tad, reaguodami į jį, suorganizavome nuotolinį susitikimą su psichologu, kad pasidalintų patarimais, kaip įveikti kylančius sunkumus. Susitikimas vyko praeitą penktadienį, tad kol kas sunku pasakyti, kiek patarimai ir diskusija buvo naudingi. Be to, siekiame kad ir nuotoliniu būdu palaikyti bendravimą tarp kolegų. Organizuojame ne tik darbinius susirinkimus, bet ir šventes, vakarėlius. Visas kolektyvas nuotoliniu būdu jungėsi į Naujųjų metų vakarėlį.
Iš atsiliepimų matyti, kad daugumai tai buvo smagi ir maloni pramoga", - dalijosi patarimais, kaip pakelti išorinių sąlygų diktuojamus psichologinius sunkumus ir praskaidrinti nuotaką, A. Petrikas.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro psichologų patarimai, kaip stiprinti psichikos sveikatą:
Naujienas apie COVID-19 sekite sąmoningai. Rinkitės oficialius ir patikimus žinių šaltinus. Jums užtenka dviejų kartų (iš viso ne daugiau kaip 2 val.) per dieną peržiūrėti naujausias žinias ir sužinoti svarbiausią informaciją. Ribokite "blogų" naujienų srautą.
Nepamirškite dienos režimo ir jo laikykitės. Jei reikia, įprastus savo rutinos ritualus priderinkite prie pasikeitimų. Sulėtinę tempą, vienodu laiku kelkitės ir eikite miegoti, rūpinkitės buitimi. Tai puikus laikas skirti dėmesį savo mitybai, fiziniam aktyvumui, poilsiui ir kitaip tobulinti rūpinimosi savimi įpročius. Tokį patį režimą svarbu padėti išlaikyti ir savo vaikams.
Kiekvieną dieną skirkite laiko mėgstamoms veikloms, kurioms anksčiau ne visada turėjote laiko. Taip pat mokykitės naujų dalykų ar stiprinkite savo žinias tose srityse, kuriose jaučiatės geriausi.
Nepažeisdami karantino sąlygų, jei yra galimybė, pabūkite gamtoje ar bent pravėdinkite namus. Prižiūrėkite augalus, gyvūnus.
Nepamirškite bendravimo su artimaisiais ir draugais telefonu ar internetu. Tiek jums, tiek jūsų artimiesiems šiuo metu itin norisi pasikalbėti ir pasidalinti savo mintimis, jausmais. Kiek įmanoma, stenkitės savo mintis išsakyti realistiškiau jų nedramatizuodami ir, jei norisi, greta įvardinkite savo jausmus dėl esamos situacijos.
Atskyrę mintis ir jausmus galbūt geriau suprasite, kas iš tikro vyksta ir kaip Jūs į tai reaguojate.
Bendraudami su vaikais ramiai, jiems suprantama kalba, negąsdindami paaiškinkite, kas vyksta, atsakykite į jiems rūpimus klausimus. Turėkite bendrų veiklų su savo vaikais, tačiau leiskite savo vaikui turėti laiko ir su pačiu savimi.
Praleidžiant daug laiko kartu, gali kilti konfliktų, nesutarimų. Kalbėkitės su artimaisiais, iš kur kyla jūsų konfliktai. Taip pat nepamirškite skirti laiko sau. Tolygiai pasidalinkite pareigomis.
Profilaktiškai ar stiprėjant nerimui išbandykite relaksacinius pratimus (kvėpavimo pratimus, vaizduotės valdomą relaksaciją, pasyvią ir progresuojančią raumenų relaksacijas, autogeninę treniruotę, meditaciją). Kai ką išmokti reikia laiko, tačiau internete nesunkiai galima rasti vaizdo ar garso įrašų.
Jums gali padėti įvairios programėlės, pvz., "Pagalba sau", "Atsipūsk" ar "Ramu", "Pauzė".
Jūsų nusiraminimu gali tapti kasdienė veikla. Pabandykite dėmesingai atlikti įprastus veiksmus, pvz., dėmesingai plaukite rankas, pastebėdami (rega, klausa, uosle, lytėjimu) vandens, muilėtumo, trynimo sukeliamus pojūčius ir t. t.
Jei išlaikyti ramybės nepavyksta, patiriate didelę įtampą ar kitus psichologinius sunkumus ir su jais nesusitvarkote, kreipkitės į šiuo metu nuotoliniu būdu dirbančius psichikos sveikatos specialistus.
Psichologinė pagalba
Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
Vaikų linija www.vaikulinija.lt 116 111 Kasdien 11.00-21.00
Jaunimo linija www.jaunimolinija.lt 8 800 28 888 Visą parą
"Vilties linija", psichologinė pagalba suaugusiems www.kpsc.lt 11 61 23 Visą parą
Pagalbos moterims linija 8 800 66 366 I-V 10.00-21.00
Linija Doverija (pagalba teikiama rusų kalba) 8 800 77 277 I-V 16.00-20.00
Dingusių žmonių šeimų paramos centras 8 800 26 161, 8 5 277 3135 I-V 8.00-16.00
"Sidabrinė linija" garbaus amžiaus žmonėms 8 800 800 20 Visą parą
Tėvų linija 8 800 900 12 I-V 17.00-21.00
"Nelik vienas" (emocinė parama vyrams) 8 604 11119 I-V 12.00-18.00
Valgymo sutrikimų linija 8 631 22777 II 17.00-22.00
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą