Problemos anatomija, arba Kaip susitarti su angelu

Kas yra "problema"? Galbūt atsakę į šį klausimą suprasime, iš kur jos kyla ir ką su jomis daryti...

[BANERIS]

Susipažinkite: angelas sargas

Turbūt tiksliausia būtų sakyti, kad problema yra užduotis, kurią mums iškelia gyvenimas. Kol nerasime sprendimo - negalėsime judėti toliau ir realizuoti savo tikslų.
Problema gali atrodyti kaip išorinė kliūtis: viršininkas, kliudantis kilti karjeros laiptais, skurdas, dėl kurio negalite pradėti savo verslo, liga, nepatrauklus veidas arba bjauri figūra, dėl kurios taip ir nesukūrėte santuokos...

Problema gali būti vidinis kompleksas: baimė, nepasitikėjimas savimi ir panašiai.

Nepaisant to, kaip problema atrodo ir kaip pasireiškia, jos "anatomija" visada ta pati.

3 blokai

Bet kuri problema yra sudaryta iš trijų blokų: apsauginės funkcijos, antrinės naudos ir pozityvios intencijos.

Pasąmonė yra mūsų angelas sargas. Ji tam ir yra, kad mus saugotų nuo nemalonumų. Bet šis angelas - ypatingas. Jis aklas. Savarankiškai nuspręsti, ar reikia kiekvieną kartą apsaugoti savo šeimininką nuo situacijos, kuri kadaise buvo traumuojanti, ji negali.

Traumuojančio įvykio ir situacijos sąryšys kyla akimirksniu ir visam gyvenimui: šeimininkas pamilo - paskui kentė skausmą - todėl į tokias istorijas daugiau nesivelsime.

Galite draugauti, flirtuoti, bet pamilti - negalite. Angelas pasirūpins, kad kančių dėl meilės be atsako daugiau nepatirtumėte. Tiesa, ir nuo abipusės meilės džiaugsmo sykiu atribos, bet čia jau ne jo "hierarchija". Jis čia ne tam, kad džiaugsmo jums suteiktų. Jis jus nuo nemalonumų saugo.

Ar galima kaip nors susitarti su angelu? Žinoma.

Pabandykite pradėti konstruktyvų dialogą.

Pastebėję, kokioje situacijoje angelas "stoja į mūšį", mintimis kreipkitės į jį su prašymu rasti kitų būdų apsaugoti jus nuo negandų. Padėkokite už rūpestį, paprašykite, kad ir toliau stovėtų jūsų interesų sargyboje, bet taip, kad nebūtų blokuojamas jūsų uždavinys - pavyzdžiui, kurti harmoningus santykius su mylimu žmogumi. 

Antrasis blokas - nauda.  Problema žmogui duoda tam tikrų dividendų. Susirgote - jus apsups dėmesiu, sakys malonius žodžius etc. Štai ir vėl į pagalbą atskubėjo pasąmonės angelas sargas...

Nenorite sirgti? Mokykitės kurti santykius, kad jums ir sveikam rodytų dėmesį - ir jūsų angelui neteks imtis kraštutinių priemonių.

Galiausiai trečiasis blokas - pozityvi intencija. Tai, ko problema mus turi išmokyti. Štai čia pasąmonė jau reiškiasi ne tik kaip angelas sargas: ji išplečia savo funkcijas.

Bet kuri sudėtinga situacija, į kurią mes pakliūvame, - ne Aukščiausiojo bausmė už nuodėmes, o šansas išmokti spręsti sudėtingesnes užduotis nei tos, kurios iškildavo iki šiol.

Kuo sudėtingesnės užduotys - tuo tobulesnis, sėkmingesnis, laimingesnis tikrąja žodžio prasme žmogus.

Taigi angelas sargas stumia mus į priekį - į naują pakopą, kur įmanomos pergalės, anksčiau laikytos neįmanomomis. Tai ir yra pozityvi problemos intencija.

Paprastas pavyzdys. Žmogus kenčia dėl pavydo. Ko jį turi išmokyti ši problema? Žinoma, kurti santykius abipusio pasitikėjimo pagrindu. Juk pavydas - toks žvėris, kuriam nieko nepaaiškinsi logiškai: kaskart jis reikalauja vis naujų įrodymų, argumentų ir faktų. Ir griauna santykius.

Sugebėjote atsikratyti pavydo - nuostabu: jokie mylimojo išvykimai neverčia jūsų kentėti, abejoti savimi ir tuo žmogumi. Nesugebėjote - tai net ir Mergelė Marija jums atrodys įtartina. Ir su niekuo ir niekada jūs nebūsite laimingas.

Kas priskaldė malkų?

Kodėl likimas mums siunčia problemas, aišku: jas spręsdami tobulėjame, gauname galimybę atsikratyti neteisingų vidinių nuostatų ir galiausiai tampame laimingesni.

Bet štai bėda: neteisingos vidinės nuostatos ne tik trukdo spręsti iškilusią problemą, bet pritraukia vis naujų negandų, iš kurių kiekviena palaipsniui perauga... į problemą. 

Ar galima šito išvengti? Taip.

Pamąstykime, kaip mes pritraukiame nemalonumus, kokiais būdais jie įsiskverbia į mūsų gyvenimą.

Atsakykite į klausimus:

1. Kiek kartų jūs mokate už pirkinį?

Vieną? Gerai. Eikime toliau.

2. Ar logiška mokėti už tą pačią prekę (tarkime, saldainių dėžutę) keletą kartų?

Atsakymas tikriausiai neigiamas.

Štai atėjote į parduotuvę, nusipirkote saldainių, priėjote prie kasos, padavėte pinigus, paėmėte čekį, ir nuo šio momento gardėsis tampa jūsų nuosavybe. Taigi jums neateina į galvą kaskart, kai imate iš dėžutės saldainį, vėl eiti į parduotuvę ir sumokėti.

Taigi mokėti už vieną ir tą patį daug kartų - nelogiška.  Jeigu su tuo sutinkate, eikime prie kito klausimo.

Tarkime, kad pirkote į kreditą. Pavyzdžiui, šaldytuvą. Arba paskambinote telefonu kreditan. Ir štai kurjeris atneša sąskaitą. Didelę, bet teisingą: patikrinote - viskas atitinka. Džiaugsmo jokio, žinoma, o klausimas toks:

3. Ar įsižeisite ant kurjerio?

Tikiuosi, ne. Jis gi nekaltas, kad jūs pasirinkote tokį brangų šaldytuvą už tokią didelę sumą! Taigi kurjeriui - jokių pretenzijų.

Sutinkate? Tuomet eikime toliau.

4. Kaip manote, ar turi kurjeris sielotis dėl to, kad atnešė jums čekį ir verčia jus sumokėti?

Žinoma, ne. Jo užduotis - įteikti sąskaitą, paimti pinigus ir nuvežti į firmą.

O dabar palikime prekybines istorijas ir įsivaizduokime kitą buitinį vaizdelį.

Tarkime, jus kas nors įžeidė: paskambino pažįstamas ir prišnekėjo bjaurių dalykų, apkaltino kažkuo, apie ką jūs nė supratimo neturite.

Klasikinis klausimas: kas kaltas? Pažįstamas, apipylęs jus jokio pagrindo neturinčiais kaltinimais? Jokiu būdu. Jūs - ir tik jūs, visu šimtu procentų. Paradoksas? Nė kiek. Mokslinis faktas.

Likimas - ne banko direktorius. Jis kurjerių su sąskaitomis nesiuntinėja. Jo valioje - žmonės iš jūsų aplinkos. Pažįstamas, kuris ant jūsų išliejo savo bjaurią nuotaiką, jus užsipuolęs atsitiktinis praeivis... Tai vis kurjeriai su jūsų sąskaitomis.

Apmokėjimas

Ką daryti su paprastomis sąskaitomis, žino visi.  Išsitraukti piniginę ir atskaičiuoti kupiūrų. O kaip reaguoti į likimo kurjerį?

Pirmiausiai suvokti jį būtent kaip kurjerį ir prisiimti atsakomybę už situaciją.

Antras žingsnis: suvokti, kad jūs apmokėjote tam tikrą sąskaitą.

Galiu netgi pasakyti, kada būtent padarėte tai, už ką dabar mokate. Praėjo daugiausiai septyni mėnesiai. Kodėl? Tai iš kvantinės fizikos dėsnių: tokia yra maksimali  impulso egzistavimo erdvėje trukmė. Viskas mūsų pasaulyje kilę iš impulso, todėl kiekviena mintis ir veiksmas taip pat yra impulsas.

Taigi prasižengimo "energetinis pėdsakas" tęsiasi ne daugiau kaip septynis mėnesius - per šį laiką mes gauname "sąskaitą".

Pakartosiu dar kartą: antrasis žingsnis - suprasti, kad esama situacija yra sąskaitos apmokėjimas.

Trečiasis žingsnis - korekcija. Šiame etape jūsų užduotis yra teisingai reaguoti į tai, kas įvyko. Galite duoti pažįstamam atkirtį, galite daugiau su juo niekada nebendrauti ir t. t. Svarbiausia - išjungus emocijas (ko čia nervintis, jeigu vyksta sąskaitos apmokėjimas?), apginti savo interesus. Žmogus pasielgė su jumis negražiai, išliejo ant jūsų blogą nuotaiką? Pasakykite jam savo "fui" bet kuria jums patogia forma.

Toliau būtina atleisti sau. Taip, taip, būtent sau: už tai, kad šioje situacijoje jūs buvote savimi nepatenkintas, už tai, kad leidote žmogui taip su jumis elgtis... Žodžiu, nepasitenkinimą kitu žmogumi - nekonstruktyvų jausmą - paverskite konstruktyviu: nepasitenkinimu savimi. Kodėl tai konstruktyvu? Labai paprasta: situaciją, kurioje esame mes patys, galime kontroliuoti. 

Taigi jūs suvokėte, kad sumokėjote tam tikrą sąskaitą, apgynėte savo interesus ir sau atleidote.

Galima dėti tašką.

Maloniausia tai, kad likimas po septynių mėnesių kitų kurjerių jums neatsiųs.

Šaltinis: Dmitrijus Kalinskis, Tarptautinės genopsichologijos akademijos prezidentas. "Problemos anatomija". Parengė Vilma Skiotienė