"Pradėti gydytis reikia nuo savo dvasinių klaidų suvokimo"

Rytų filosofija jau seniai susiejo fizines žmogaus kančias su minties, elgesio, moralės, požiūrio į aplinkinį pasaulį sutrikimais. Ne veltui viena iš Tibeto medicinos nuostatų teigia: "40 000 ligų atitinka 40 000 pražūtingų sąmonės būsenų".

Chirurgė, neurochirurgė, refleksoterapeutė, elektrofiziologė Olga Kuzmenko teigia per savo 30 metų praktiką įsitikinusi, jog egzistuoja tiesioginis ryšys tarp žmogaus mąstymo įpročių ir sveikatos.

Kuo iš esmės skiriasi vakarietiškasis - oficialiai pripažintas - ir rytietiškasis - netradicinis požiūris į gydymą?

Vakarietiškasis, mano supratimu, yra labiau farmakologinis požiūris. Kai trūksta kokių nors cheminių elementų, juos bandoma kompensuoti medikamentais. Vakarietiškasis požiūris į žmogaus sveikatą ribotas - tiriamos tik fizinio kūno negalios.

Rytiečiai žiūri subtiliau: jie turi galvoje ir tai, kad žmogus - tai didžiulis emocijų, jausmų, minčių pasaulis. Rytietiškasis požiūris - tai teisingas gyvenimo būdas, tinkama mityba, teisingas santykis su savimi ir aplinka, su žmonėmis ir su visata.

Vakariečiai kalba apie kūno gydymą, o rytiečiai rūpinasi tiek fizine, tiek psichologine žmogaus sveikata.

Kokiu būdu tai suderinama gydymo praktikoje?

Aš dirbau stuburo ir nugaros smegenų pažeidimų laboratorijoje, tyrinėjau psichofiziologiją. Pacientams čia buvo atliekami standartiniai laboratoriniai ir klinikiniai tyrimai, be to, žmonės pasakojo apie save, vieni apie kitus, ir aš pastebėjau, kad turintieji tam tikrų sutrikimų turi ir atitinkamų būdo bruožų.

Tokiu būdu buvo surinkta daugybė statistinės medžiagos ir nustatyti dėsningumai.

Kuris posakis teisingesnis: "Sveikame kūne - sveika siela" ar "Sveika siela - sveikas ir kūnas"?

Pirminė, manau, yra sąmonė. Žmogaus ligų priežastys kyla iš žmogaus sielos, dvasingumo, mąstymo ir emocijų.

Kuo, jūsų manymu, pasireiškia žmogaus dvasingumas?

Dvasingumas yra žmogaus atsakomybės prieš save ir aplinkinį pasaulį laipsnis arba matas.

Dvasingumas - tai pirmiausiai geranoriškumas. Jei linki gero sau ir kitiems, tu darai kilnius poelgius. O kai gauni ko siekęs, jautiesi dėkingas.

Ar galima sakyti, kad kiekviena neigiama mintis arba emocija padedama į tam tikrą vietą organizme?

Taip, galima. Kiekviena neigiama emocija sukelia tam tikrų raumenų spazmus, o šie trikdo konkrečių vidaus organų aprūpinimą krauju.

"Chroniškos" neigiamos emocijos - chroniškos žmogaus ligos. Visi žino, kad rūkymas ir alkoholizmas yra žalingi įpročiai, tačiau negatyvus mąstymas - ne mažiau pavojingas ir žalingas įprotis.

Per savo 30 metų gydymo praktiką aš vis labiau įsitikinu, kad visa ko esmė yra laikytis Aukščiausiųjų dvasingumo įstatymų, kuriuos žmonijai davė didieji pranašai, išminčiai, mokytojai ir pats Dievas.

Aš įsitikinau, kad priesakų laikymasis gali ne tik užkirsti kelią ligai, bet ir smarkiai pagreitinti išgijimą.

Pradėti gydytis reikia nuo savo dvasinių klaidų suvokimo.

Pabandykime į kurią nors ligą pažvelgti iš psichologijos taško. Imkime, pavyzdžiui, tokį keistą ir labai paplitusį reiškinį kaip pankreatitas (kasos uždegimas) ir diabetas. Ką galim pasakyti apie žmogų, kuris serga šiomis ligomis? Kokios jų priežastys?

Dažniausiai tai valingi, stiprūs ir intelektualūs žmonės, pasižymintys lyderio savybėmis. Jie mano, kad kiti turi elgtis taip, kaip jie pageidauja. Tik pamėginkite nepaklausyti jų "protingo patarimo"! Toks žmogus apriboja aplinkinių valią, todėl jam kyla spazmai saulės raizginyje, pažeidžiama kasos inervacija - ir susidaro problema. Jis nenori paklusti, jis nori vadovauti ir kontroliuoti situaciją - šeimoje, darbe, visur...

Aktyviai dirbančios "vadovo" smegenys reikalauja "greitų angliavandenių" - tai krūvis visam organizmui ir kasai.

Įdomus pavyzdys. Man teko bendrauti su moterimis buhalterėmis, ir viena jų, kai sužinojo, kad esu gydytoja, paklausė: "Aš sergu cukriniu diabetu - ką man patartumėte?" Aš atsakiau: "Pasistenkite nedaryti spaudimo aplinkiniams, atsižvelkite į jų nuomonę." "Na, ka jūs! - paprieštaravo jos kolegės, - ji tikras angelas, nė žodeliu nepapriekaištaus!"

"Taip, - sumišusi atsakė diabetininkė, - darbe man viskas gerai, tik šeimyniniame gyvenime nepasisekė: vyras - nevykėlis, kovoju su juo jau 20 metų."

"Kovoju 20 metų!!!" 20 metų bevaisės kovos privedė žmogų prie diabeto. O reikėjo priimti jį tokį, koks yra, arba išsiskirti.

Paprasta patarinėti...

Patarimas - tai tik patarimas. Nebandau jo įpiršti. Visada turime suteikti kitam žmogui laisvę pasirinkti pačiam.

Žmonės, kurie serga kasos uždegimu, juo labiau cukriniu diabetu, paprastai riboja kitų žmonių laisvę, už tai ir kenčia. Mes tai vadiname "gėrio primetimo nuodėme".

Tai kaip išsigydyti pankreatitą?

"Romūs paveldės Žemę..." - išsiugdžius šią savybę, galima atsikratyti šios bėdos. Žmogus turi nuolat mokytis, mokytis bet ko - tiesiog tam, kad priimtų informaciją iš kitų žmonių su pagarba ir dėkingumu. Tebūnie tai šokiai, mezgimas, kinų kalba - nesvarbu; turime suprasti, kad visi esame "mokiniai", o diktuoti kitiems likimus - ne mūsų uždavinys.

Kiekvienas žmogus turi turėti savo patirtį ir teisę į savo nuomonę.

Fiziologiniu atžvilgiu pankreatitas - tai padidėjęs cukraus vartojimas, kai žmogus valgo viską iš eilės. O tokia būsena kaip meilė mažina apetitą. Ar galima šiuo jausmu gydytis pankreatitą?

Meilė - tai harmoninga žmogaus būsena. O kai būsena harmoninga, energijos jis semiasi iš saulės, oro, vandens, iš teigiamų emocijų, ir jam nereikia tiek daug maisto, kad pasipildytų energijos. Žinoma, kad kai nėra meilės, žmogus ima valgyti saldžiai, nes saldumynai šalina stresą. Netgi vaikai mėgsta saldėsius todėl, kad tėvai jiems skiria mažai dėmesio. Todėl, be abejonės, meilė - tai pankreatito gydymas... ir ne tik.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, paveldimumas sukelia 15 proc. visų ligų. Ką apie tai manote?

Mano požiūriu, yra tik dvi paveldimos ligos - idiotija ir hemofilija. Kitų nėra.

O sako, diabetas - paveldimas...

Ne, tai netiesa. Tai pasikartojantis iš kartos į kartą paveldimas polinkis į netinkamą mąstymą, gyvenimo būdą ir elgesį. Tiesiog tėvai neteisingai auklėja vaikus, o šie kartoja tėvų klaidas. Iš esmės liga yra nemokšiško auklėjimo ir pasaulėžiūros pasekmė.

Parengė Alina Gukauskienė