Iš kokių požymių tėvai gali atpažinti, kad jų vaikas buvo tvirkinamas: pedofilijos pasekmės

Pasak psichologų, jis jaučiasi kaltas, sugedęs, susitepęs ir tarsi peršviečiamas : jam atrodo, kad tai, ką su juo darė, parašyta jam ant kaktos.

Iš kokių požymių tėvai gali atpažinti, kad jų vaikas buvo tvirkinamas?

Kai kas nors vaikui atsitinka, tai jis tampa jautresnis, nervingesnis, blogiau užmiega, blogiau pradeda valgyti, greičiau išsigąsta, kartais jam pradeda kristi svoris.

Tai bendrieji požymiai.

Apie specifinius požymius visiems tėvams reikėtų žinoti daugiau.

Vaikai žaidžia seksualinius žaidimus - ir tai yra natūralu. Vaikų seksualinė raida vyksta nuo pirmos dienos, palaipsniui.

Jau trimečiai, keturmečiai, penkiamečiai rodo tam tikrą susidomėjimą seksualine sritimi.

Į bet kokias perdėtas žinias ne pagal amžių - perdėtą terminų žinojimą, kuris neatitinka vaiko metų, bet kokius veiksmus, kuriuos vaikas imituoja ir negali nustoti jų imituoti, bet kokius atkaklius bandymus priversti kitus vaikus atlikti tam tikrus seksualinius veiksmus, vaiko didžiulį nenorą pasilikti su kuriuo nors vienu iš suaugusių (tai gali būti bet kas, pavyzdžiui, dėdė ar net kartais ir teta, ar vaiko ateinanti prižiūrėti auklė) - tėvai turėtų reaguoti.

Reikia turėti galvoje, kad bet kokie seksualiniai žaidimai, kurie įgauna tokį labai stiprų, atkaklų, įkyrų pobūdį, gali liudyti, kad vaikas arba buvo liudytojas, arba kažką yra šiek tiek patyrė (aišku, šimtu procentų to tvirtinti negalima).

Blogiausia, kad daliai vaikų jokie požymiai nepasireiškia, nors jie tikrai yra patyrę prievartą. Manoma, kad visa tai pasilieka vaiko viduje ir kada nors, kaip nors, kokiu nors būdu padarys įtaką jo asmenybei ir jo tolesniam gyvenimui.

Kokios tvirkinimo pasekmės vaiko gyvenimui?

Vaikas gali pradėti blogiau mokytis, tapti piktesnis, dirglesnis, irzlesnis. Jam gali nesisekti bendrauti su draugais, jis gali susirgti depresija ir prieiti net iki savižudybės.

Tolesnės pasekmės yra tos, kad vaikas augdamas susitapatina su tvirkintoju arba auka.

Brandžiame gyvenime, pasirinkdamas partnerius, jis elgiasi pagal vieną iš tų dviejų modelių ir tikrai gali būti labai nelaimingas.

Sakykime, per 70 procentų prostitucija užsiimančiųjų jaunų merginų yra patyrusios vienokią ar kitokią seksualinę prievartą.

Fizinis artumas, intymumas, švelnumas supainiojamas su pasitikėjimu. Vaikas nebegali atskirti, kokiu tikslu prie jo kitas žmogus prieina ir sako:

"Aš tave labai myliu ir mėgstu, tu esi labai puikus" - ir tada jį tvirkina. Vaikui galvoje susimaišo du dalykai. Suaugę jie jų nebeatskiria, susiformuoja arba labai priklausoma, arba agresyvi asmenybė.

Antruoju tolimosios pasekmės atveju vaikas viduje jaučiasi blogas, sugedęs, susitepęs, kaltas, jaučia gėdą - ne tik intymiose situacijose, bet visada.

Vaikas dažniausiai kaltina save už tai, ką su juo darė suaugę. Vaikui atrodo, kad jis yra peršviečiamas, kad jam ant kaktos parašyta, kuo jis užsiėmė, ką su juo darė.

Ar šias vaiko traumas įmanoma išgydyti?

Kuo ankstyvesnė bus pagalba, parama ir kuo greičiau bus patikėta, kad vaikas pasakė tiesą, - tuo didesnė tikimybė, kad jo vidinė pusiausvyra bus atkurta.

Jeigu aplinka palaikanti, jeigu vaikas turi įgimto psichologinio atsparumo, - ypatingo, ilgo gydymo neprireikia.

Suaugusieji turi būti labai atidūs, atsargūs ir palaikyti vaiką. Būtina kreiptis dėl profesionalios pagalbos mažojo savivertei atstatyti.

Vilties išsigydyti patirtą traumą yra ir suaugusiam, bet tai yra nepaprasto gėdingumo patirtis, visuomenė tai labai smerkia, todėl retai kada aukos išdrįsta pasakoti savo patirtį.

Pedofilais gimstama ar jais tampama? Kas tai lemia?

Yra dvi teorijos ir trečia, jungianti dvi pirmąsias.

Pirmoji teorija - mes savo potraukį gauname biologiniu keliu, dėl tam tikros genų kombinacijos taip atsitinka, kad mus traukia vaikai.

Kitu atveju manoma, kad jeigu vaikas ilgą laiką buvo išnaudojamas ir tvirkinamas suaugusiųjų, jis užaugęs gali perimti tokį pat seksualinių santykių modelį.

Nė viena teorija nėra iki galo 100 procentų patvirtinta.

Ar pedofilą galima išgydyti?

Pedofilas yra žmogus, kuris tvirkino ne mažiau kaip vieną vaiką. Gydant pedofilą pagrindinis dalykas yra išmokyti jį kontroliuoti savo instinktus.

Didžiausia problema yra ta, kad ne visi tokį potraukį turintys žmonės (arba dauguma jų) jaučia kaltę, sąžinės graužatį. Jų potraukis yra toks stiprus, kad užglaisto kaltės jausmą.

Pagrindinis bandymas yra išmokyti save kontroliuoti, o kitas - pabandyti atstatyti empatiją aukai, tvirkinamam žmogui.

Eksperimentai vyksta JAV kalėjimuose, Olandijoje ir kitose šalyse, bet koks tas sėkmės procentas, aš negaliu pasakyti.

Asociatyvi nuotr.