Pažeistas imunitetas?

Imunitetas - viena seniausių organizmo sistemų. Ji formavosi, keitėsi ir tobulėjo visos žmonijos evoliucijos metu. Ši sistema toli gražu ne tokia jautri, kaip mes manome. Nervų arba, pavyzdžiui, virškinamojo trakto sistemos daug labiau pažeidžiamos išorės pavojų.

Kenčiant nemigą arba gastritą, galima gyventi - nors gyvenimo kokybė ir krenta, bet jeigu "sulūžta" imunitetas, žmogaus egzistavimui kyla pavojus.

Rimti imuniteto pažeidimai atveria kelią tokioms infekcinėms ligoms, kurios grasina gyvybei. Laimei, tokie "gedimai" - itin reti. Paveldėti pažeidimai pasitaiko santykiu vienas su keliais šimtais arba vienas su keletu tūkstančių.

Dauguma vaikų turi gerą imunitetą. Žinoma, nereikia lyginti paauglio ir naujagimio imuniteto - mažylių, žinoma, silpnesnis. Tačiau ir naujagimis yra apsaugotas. Tik pasirodęs pasauliui, jis jau geba kovoti su daugeliu mikrobų. Faktas, kad naujagimio kraujyje antikūnų daugiau nei motinos kraujyje, - labai iškalbingas.

Kartkartėmis naujagimio imunitetas būna ne nusilpęs, o aukščiau normos. Tai irgi blogai. Per aukštas imunitetas skatina dažnas alergines reakcijas. Mažyliai dažniausiai serga diateze, atopiniu dermatitu, kurie gali peraugti į kvėpavimo takų alergiją.

Reikalas tas, kad organizmas priima išorinius dirgiklius (pvz., žiedadulkes) kaip žalingus mikrobus ir atsikrato jų čiaudėdamas, kosėdamas, ašarodamas ir pan. Tokiu atveju, žinoma, reikalingas gydymas - alergologo arba imunologo.

Suklusti būtina ir tuomet, jeigu vaikas dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų uždegimu bei kitomis infekcinėmis ligomis be akivaizdžių priežasčių: darželio nelanko, daugiausiai laiko praleidžia namuose, šeimoje visi sveiki...

Dar vienas pažeisto imuniteto rodiklis - dažnos sunkios komplikacijos po persirgtos infekcinės ligos (otitas ir kartą persirgtas plaučių uždegimas čia neturimas omenyje). Šiuo atveju tikrai esama pagrindo nerimauti. Tačiau skalambyti pavojaus varpais po pirmosios komplikacijos neverta. Nereikšmingi imuniteto pažeidimai išgydomi. Tokie vaikai gali mokytis įprastomis sąlygomis, tarnauti kariuomenėje (nors tai nedžiugina tėvų) ir pan.

Dabar daug kalbama apie emocinę ligų kilmę: esą imunitetą silpnina stresai, depresija, nerimas. Tai tiesa tik tuomet, jeigu psichoemocinės problemos, su kuriomis susiduria vaikas, yra ribinės ir pasikartoja vis didėjančiu intensyvumu ir dažnumu.

Išgyvenimai, po kurių eina atsipalaidavimas, ramybė, kitaip tariant, laikinos emocinės problemos - taip pat naudinga treniruotė imunitetui ir apskritai sveikatai kaip grūdinimas arba lengvos ligų formos. Gyvenimas be susijaudinimo, emocinių audrų - prėskas ir neįdomus. Svarbu tik žinoti saiką. Todėl būkite atidūs savo mažyliams - kiekvienam savas "slenkstis", kurio peržengti nevalia.

Parengė Vilma Skiotienė