Patirtis kišenėje: kaip išmokyti vaiką protingai elgtis su pinigais?

Padėkite ant lentynos tris pinigines (arba taupykles). Ant kiekvienos užrašykite jų tikslinę paskirtį: "Santaupos", "Išlaidoms", "Paramai".

Nuspręskite (galite tai padaryti kartu su vaiku), kiek pinigų įdėsite į kiekvieną piniginę. Jeigu vaikas dar visai mažas, sudėtingų skaičiavimų venkite ir dėkite po vieną trečdalį į kiekvieną. Ši taisyklė turi būti taikoma visiems pinigams, kurie patenka vaikui į rankas, išskyrus tuos atvejus, kai jie skiriami konkrečiam pirkiniui.

Į taupykles turi būti išdėliojami pinigai, paaukoti senelių, tetulių ir dėdžių, taip pat pirmieji vaiko uždirbti pinigai, - tai yra visi grynieji, kuriuos vienaip ar kitaip gauna vaikas.

Jeigu iš pat pradžių nepritaikysite tokios griežtos taisyklės,vaikui sulaukus maždaug 12 metų, jums teks vesti sunkias derybas su toli pažengusiu analitiku.

Svarbiausia, ką turi suprasti vaikas, - pinigai neduodami šiaip sau ir negali būti išleidžiami bet kaip.

Pasirodžius pirmiesiems požymiams, jog turite reikalą su "pradedančiuoju reketuotoju", įsitikinusiu savo teise reguliariai gauti iš jūsų pinigų, nutraukite išmokas visiškai arba jas ribokite.

Kaip apskaičiuoti sumą?

Suprantama, kišenpinigių suma priklauso nuo šeimos materialinės padėties. Tačiau atminkite, jog pinigai vaikui turi būti duodami ne tam, kad jis galėtų patenkinti būtinuosius poreikius; kol kas jį visiškai aprūpinti privalote jūs.

Kišenpinigiai skirti tam, kad vaikas įprastų tinkamai elgtis su pinigais. Suma neturi būti didelė. Kita vertus, vaikas turi turėti galimybę ką nors už šią sumą nusipirkti.

Galimybė įsigyti kad ir smulkų pirkinį, tačiau savarankiškai, vaikui yra labai reikšminga, todėl suma neturėtų būti visiškai simbolinė.

Mėnesio biudžeto dydį galima apskaičiuoti atsižvelgiant į vaiko amžių; pavyzdžiui, skirti po dolerį už kiekvienus metus. Padalykite šią sumą į 4 arba 3 išmokas ir duokite mažyliui kiekvieną savaitę arba kas 10 dienų.

Vaiko amžiui didėjant suma turi augti, kaip ir intervalas tarp išmokų.

Paskirtis

Dar kartą grįžkime prie trijų taupyklių idėjos. Dedame į jas kišenpinigius, išmokamus savaitei. Taigi "Išlaidos", "Santaupos", "Parama".

Pirmoji suma turi būti skirta vaiko poreikiams. Jis ją gali eikvoti jūsų stebimas, tačiau tai nereiškia, kad kartu su pinigais jūs vaikui įteikiate ir veiksmų planą. Apsiribokite tik pasufleruodami. Nepamirškite, kad jūsų tikslas - ugdyti vaiko atsakomybę.

"Santaupos" turi mokyti vaiką būti toliaregišką ir taupų. Kaupimas gali būti skirtas ilgalaikiams planams (pvz.,vasaros stovyklai), brangiems pirkiniams. Jeigu taupyklėje susidarė solidi suma, jūs galite pasiūlyti vaikui kartu apsilankyti banke ir atidaryti sąskaitą - tai puikus šansas jam paaiškinti, kas yra palūkanos, ir supažindinti su reiškiniu "tu miegi, o pinigų daugėja".

"Parama". Iš šių pinigų galima pirkti dovanas draugų gimtadieniams, pagelbėti seneliams, tėvams, kai jiems kyla materialinių sunkumų. Ši taupyklė turi vaiką mokyti būti dėmesingą kitiems, rūpestingą ir dosnų.

Optimalus amžius pradėti vaiką mokyti tvarkyti piniginius reikalus - 6-7 metai. Tokio amžiaus vaikai smalsūs ir išradingi.

Taisyklės

Prieš duodami vaikui pirmuosius pinigus, jam paaiškinkite:

1. "Kiekvieną savaitę gausi tiek ir tiek litų. Sumą apsvarstysime kasmet per tavo gimimo dieną. Tačiau neprotingo pinigų eikvojimo atveju apie sumos didinimą nekalbėsime."

2. "Kišenpinigiai nėra koks nors atlygis. Tai priemonė tau mokytis savarankiškumo."

3. "Jeigu nesilaikysi nustatytų taisyklių arba apgaudinėsi, mes pasiliekame teisę tam tikram laikui sumažinti sumą."

4. "Su pinigais galima daryti štai ką: juos uždirbti, skaičiuoti, taupyti, dalintis, dauginti ir eikvoti. Viso to mums ir teks išmokti."

5. "Kas tris mėnesius mes aptarsime, kaip tau sekasi."

Parengė Inga Teresiutė