Paaugliai ir seksas: drausti ar toleruoti?

O jeigu jūsų vaikas visgi pradėjo suaugusiojo gyvenimą? Ar tai jau pasaulio pabaiga? Ar verta kelti įsimylėjėliams scenas, moralizuoti: "Mūsų laikais šito nebuvo, mes taip nesielgėme"? Ar reikia kamantinėti nakvoti likusią mergaitę, ar tik pasiteirauti: "Ar tavo mama nieko prieš, kad negrįši namo? Ar ji žino, kur tu esi?"

Tėvų argumentai paauglį padaro kurčią. Kaip kalbėtis su juo? Viena vertus, leidę jam užsisklęsti su kitos lyties atstovu kambaryje, ant kurio sienų dar kabo Šrekas su kompanija, jaučiamės nesmagiai, tarsi kokie sąvadautojai. Bet ar bus geriau, jeigu vaikas meilės arenai pasirinks "laisvą plotą"? Ten, žinia, liejasi vynas, o gal ir smilksta žolė.

Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje seksualinis elgesys vertinamas liberaliai, iš visų ekranų ir žurnalų trykšta patarimai, kaip pasiekti orgazmą ir panašiai. Jaunutės merginos, kurios nėra tikros, ar yra pasirengusios intymumui, ar nori to, atsiduoda vaikinui, nes "taip daro visos". Išeitų, dauguma tėvų nesikiša į savo paauglių asmeninį gyvenimą, arba prigąsdina: "Žiūrėk, užsikrėsi venerine liga. Pastosi - tu mums nebe dukra!"

Ir jau visai pralaimėsime paauglio pasitikėjimą, atvirumą ir net bičiulystę, jeigu kritikuosime jo išrinktąją, pažerdami puokštę jos išvaizdos ar charakterio trūkumų. Galime tik pasakyti savo nuomonę apie vaiko draugę, draugą, ir geriausiai, kai jis pats to paklaus. Mes norėtume išrinkti savo vaikui "jo vertą" partnerį, bet negalime valdyti jo jausmus tarsi radijo bangas.

Vien tik seksas valdo juos?

Draugė pašiurpino, papasakojusi, kad jos trylikmetis sūnus vedžiojasi į namus merginas. Pirmą kartą, užklupusi sūnų lovoje su mergina, patyrė šoką, bet vėliau, regis, net nesijaudino, kad merginos keičiasi. Kaip pirštinės, kaip katės. Vaikinas ilgainiui metė mokyklą, vis kalbėjo, kad niekas jam neįdomu, gyventi labai nuobodu, ir jis keliausiąs autostopu po pasaulį. Bet neiškeliavo. Gal ir tai jam pasirodė nuobodu. Vėlgi, vargu ar galima daryti prielaidą, kad seksas užgniaužė jaunuolio gyvenimo siekius ar kitų gyvenimo potyrių ieškojimus.

Kai kurie tėvai vos ne didžiuodamiesi prisipažįsta, kad apie seksą su paaugliais nekalba; ne todėl, kad ši tema būtų tabu - tiesiog turi įdomesnių, prasmingesnių temų.

Keturiasdešimtmetė Regina sakė: "Aš esu laisvų pažiūrų, ir man su sūnumi niekad nebuvo uždraustų temų. Gal kartais leisdavau sau per daug, aptarinėdama su juo vyrų ir moterų santykius. Bet sūnus užaugo vos ne puritonas. Jis neprasideda su "bendro naudojimo" merginomis, o savo draugės, atrodo, nespaudžia atsiduoti. Na, aš esu laisvų pažiūrų, bet ne elgesio. Vaikas nematė jokių fantasmagorinių scenų namie, nekaitaliojau partnerių".

Po tiltu

Jeigu tėvai kategoriškai draudžia mylėtis savo namuose: "Čia jums ne bordelis", paaugliai randa būdų, kaip fantazijas įkūnyti kitur. Buvo gaila žiūrėti, kaip po Palangos tiltu nuo šalčio pamėlę keturiolikmečiai bučiuojasi kaip vampyrai.

Kai kurios pernelyg "dorovingos" mamytės žemina dukras, tampydamos pas ginekologus, psichiatrus, lyg seksualumas būtų psichikos liga. Būna ir taip, kad užaugę vaikai jaučiasi dėkingi, kad gimdytojai šiek tiek varžė jų laisvę. Nustatė tam tikras namų taisykles.

Pankuojanti Violeta pasakojo: "Pernai tėvai užklupo mane švenčiant gimtadienį su draugais. Aš, kaip ir kelios kitos merginos, glamonėjausi su vaikinu. Jie surengė egzekuciją. Visaip išgėdino, iškoneveikė mano svečius, lyg šie būtų paskutinės šiukšlės. Dabar nuo jų viską slepiu. Jie nežino, kad gyvenu palaidą gyvenimą. Iki to įvykio draugavau su vienu vaikinu, ir norėjau priklausyti tik jam. Tėvai man neleido".

Kur tas aukso vidurys?

Gal derėtų išaiškinti, kad tai, kas per anksti, daug atima, ir kad iš pradžių vertėtų pažinti draugą, flirtuoti, idant nedingtų romantika. Autobuse nugirdau vaikių pokalbį: "Žinai, ta merga prie manęs prikibo, kada vėl susitiksim. O aš nebegaliu į ją žiūrėti. Taip man su visom - daugiausia iškenčiu dvi tris dienas, ir užknisa". Lengvas grobis neturi vertės.

Ankštuose mūsų butuose tikrai nejauku stumdytis, rytą prie prausyklos susidurti su pusnuogiais įsimylėjėliais, naktį nemužmigt nuo keistų garsų. Gal pasiūlyti rengti pasimatymus, kai mūsų nebus namie ar pametėti raktą nuo sodo? O gal paauglių seksualumas nėra jokia blogybė? Tai tik jo gyvenimo dalis, kupina džiaugsmo, nusivylimų.

Prieš meilės erą

Psichologo Vido Karvelio nuomone, lytiškai prusinti atžalą reikia dešimt metų prieš prasidedant paauglystei. Lytiškumas - ne teorija ar žinios, o nuostatos, vertybės ir elgsena. Jos formuojasi vaikystėje.

Pagrindines dilemas paauglys spręs remdamasis ne pamokymais, o savo tėvų elgesiu: kaip šie bendrauja tarpusavyje, kaip reiškia jausmus. Tarkim, vaikas niekada nemato tėvus bučiuojantis, bet girdi užuominų, kad kažkada jie tai darė. Ir daro išvadą: bučiniai reikalingi tik iš pradžių, o po to... meilė juk praeina!

Kai šeima žiūri filmą, ir ten rodo "kažką tokio", vaikas stebi net menkiausias tėvų reakcijas ir iš jų susirenka esminę vertybinę informaciją.

Nuo ko pradėti?

Psichologas pataria: nuo savęs. Nusipirkite keletą knygų. Pabandykit tarpusavyje pasišnekėti apie tai, kas perskaityta. Kai jau galėsite apie tuos dalykus kalbėti nerausdami ir nemikčiodami - jūs pasiruošę!

Laiką intymiems pokalbiams vaikas turi pasirinkti pats. Negalima jo sodinti "rimtam pokalbiui". Kai susidurs su kokiu keistu, jaudinančiu dalyku, pats paklaus. Jūsų užduotis - būti pasiruošusiems. Kuo paprasčiau, be įtampos ir nereikalingo balso keitimo sugebėsite vaikui atsakyti į klausimą, tuo daugiau yra vilties, kad kreipsis į jus ir kitą kartą.

Kokios pagaliau yra jūsų šeimos vertybės? Susėskite su sutuoktiniu ir pasvarstykite šiuos ir panašius klausimus: koks yra pagrindinis žmogaus lytinis organas? Galimi atsakymai: varpa, makštis, oda, visas kūnas, smegenys.

Kiek ilgai trunka meilė? Kol viskas karšta, šviežia ir aistringa; kol patinka; kol nekyla konfliktų; iki mirties.

Kas svarbiausia einant į pasimatymą? Drabužiai, išvaizda, makiažas, pinigų kiekis, nuotaika?

Ko reikia šeimyninei laimei? Daug pinigų, gabių ir paklusnių vaikų, sėkmingos sutuoktinių karjeros, meilės ir tarpusavio supratimo?

Jeigu jau tai įvyko

Ką daryti, jei paauglys pradėjo suaugusiojo gyvenimą? "O ką darytumėte, jei jums brangus asmuo susirastų gyvenimo partnerį? Sveikintumėte, apkalbėtumėte jo išrinktąjį ar bandytumėte atkalbėti (kartais tai padeda), - sako psichologas. Kada pradėti intymų gyvenimą, nustatys pats paauglys. Tėvų pareiga yra perduoti savo ribų suvokimą jam. Deja, jei mes tų ribų nejaučiame, tai moralizuosi ar ne, paaugliui jų irgi nebus. Jeigu jaunystėje turėjome tam tikrų problemų, tai tas pačias, tik su šių laikų užmoju, turės ir atžalos.

Taigi į suaugusiojo gyvenimą įžengusį paauglį reikia pasveikinti, paprašyti supažindinti su partneriu. Nevenkite parodyti, kad pasitikite savo paauglio sprendimu. "Aš žinau, kad tu pats/pati nuspręsi protingai." Perduokite visą atsakomybę paaugliui. Ir jeigu jūs pats tai padarysite, patikėkite, jis/ji bus daug atsargesni, nei mums atrodo."