Nutverk melagį!

Filmo pagrindinio herojaus prototipas buvo Paulas Ekmanas, Kalifornijos universiteto profesorius, knygų apie apgaudinėjimo teoriją autorius. P.Ekmanas šiais klausimais konsultuoja politikus, įžymius verslininkus, saugumo tarnybų vadovus. Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje klesti melas ir veidmainystė, praktiški patarimai, kaip atpažinti melą, praverčia kiekvienam.

Pozos

„Uždaros pozos“ - tai sukryžiuotos rankos ir kojos. Jos rodo, kad pašnekovas ne itin nori su jumis bendrauti. Žmogus gali atrodyti atsipalaidavęs, bet bandymai paslėpti rankas, sukryžiuoti jas ant krūtinės arba ant kelių jį išduoda. Jis nebūtinai jums meluoja, bet aiškiai nori kažką nuo jūsų nuslėpti, neprasitarti.

Pasitaiko, kad melagis gūžiasi, tarsi stengtųsi užimti kuo mažiau vietos. Dar viena poza: jeigu žmogus pokalbio metu žengia žingsnį atgal, greičiausiai jis pats netiki tuo, ką jums pasakoja.

Šypsena

Ji atpažįstama lengviau už kitas emocijas. Bet šypsenos būna įvairios, skiriama per 50 jų rūšių. Pavyzdžiui, būna niekinama šypsena, gaili šypsena - jos išduoda neigiamus išgyvenimus. Bet svarbu atskirti apsimestinę šypseną. Jos tikslas - kad patikėtumėte jausmais, kurių žmogus iš tiesų nejaučia. Jos požymiai:

* labiau asimetriška už nuoširdžią,

* skruostai nepakyla, nėra maišelių po akimis,

* dingsta ne laiku,

* pastebima tik apatinėje veido dalyje.

Kalba ir balsas

Komunikuodami žodžiais perduodame 20-40 proc. informacijos, tai yra mažiau kaip pusę. Visa kita - neverbalinė, t.y. nežodinė, informacija. Būdus ją perduoti tiria tokia kalbotyros šaka kaip paralingvistika.

* Pauzės - labiausiai paplitęs apgaulės požymis. Jos gali būti arba pernelyg ilgos, arba dažnos. Įterpiami jaustukai - hm, nu, e-e-e - taip pat rodo, kad pašnekovas jums galbūt sako netiesą arba kažko iki galo nepasako.

* Aukštesnis tonas - tikėtinas požymis. Žmogus kalba garsiau ir greičiau, yra susijaudinęs. Priežastys gali būti įvairios - pyktis, susižavėjimas, baimė. Bet gali būti ir melas.

* Pasakojama detaliai, su nereikalingomis smulkmenomis. Jeigu tai ne konkretaus pašnekovo įprotis (galbūt pernelyg įkyraus), turite pagrindo įtarti, kad jis nori ką nors nuo jūsų nuslėpti, nukreipdamas dėmesį į detales.

* Nerišli kalba. Žmogus nori pameluoti, greitai pasakydamas kokią nors informaciją. Bet tai gali būti ir jo kalbos ypatumas.

* Dažnai vartojamas žodis „tiesiog“ rodo, kad pašnekovas jaučiasi kaltas ir teisinasi.

Judesiai

Pasitaiko „gestų riktų“, savotiško neverbalinio informacijos nutekinimo. Ne kiekvienas melagis juos daro, be jei taip, tai patikimas jo ketinimų požymis. Pavyzdžiui, nevalingas gūžčiojimas pečiais rodo abejingumą, kad žmogui tas pats. O jeigu jis trūkčioja vieną petį, vadinasi, labai didelė tikimybė, kad meluoja.

P.Ekmanas daug dėmesio skiria tokiam gestui kaip atkištas didysis pirštas. Žmogus juo gali tiesiog liesti kelį arba netyčia paliečia veidą. Tai priešiškumo ir paslėptos agresijos ženklas: pašnekovas tarsi siunčia jus kuo toliau... Nosies kasymas (dažnai greitais, vos pastebimais judesiais) taip pat būna melavimo požymis. Šis gestas vadinamas Pinokio simptomu. Manoma, kad meluojant šiek tiek dirginama nosies gleivinė. Jeigu žmogus ranka prisidengia burną arba kosčioja į kumštį, psichologų manymu, tai reiškia norą neleisti sau ištarti melagingus žodžius, neleisti jiems išsprūsti. Jeigu pašnekovas nuo drabužių braukia įsivaizduojamus pūkelius, vadinasi, nepritaria tam, ką išgirdo. Jis nenori (arba negali) to pasakyti garsiai, bet gestas išduoda jo mintis. Apykaklės tampymas, kaklo lietimas - požymis, kad žmogus jaudinasi arba meluoja.

Dirbtinių emocijų požymiai

Asimetriška veido išraiška

Jeigu viena veido pusė išsikreivina daugiau už kitą - tai nenuoširdžios emocijos požymis. Vaidinant emocijas, raumenys, sukeliantys šypseną, vienoje veido pusėje susitraukia stipriau.

Trukmė

Veido išraiška, trunkanti 5-10 sek., paprastai yra apsimestinė. Dauguma nuoširdžių emocijų veide atsispindi vos dvi tris sekundes. Kitaip jos atrodytų kaip šaipymasis.

Asinchroniškumas

Nuoširdaus žmogaus žodžiai, gestai ir mimika yra sinchroniški. Jeigu kas nors šaukia: „Kaip jūs man įkyrėjote!“, o rūsti veido išraiška pasirodo tik po replikos - rūstybė tikriausiai suvaidinta.

Trys slepiamų emocijų šaltiniai

1. Vegetacinė nervų sistema

Dažnesnis kvėpavimas, dažnas seilių rijimas, prakaitavimas - tai stiprių išgyvenimų požymis. Gali būti, kad žmogus meluoja. Raudonis - sutrikimo požymis, bet susidrovėti galima ir iš gėdos dėl melavimo.

2. „Mikroskopinės“ išraiškos

Jos veide pasirodo ne ilgiau kaip ketvirtį sekundės. Pavyzdžiui, gilų liūdesį po truputį pakeičia šypsena. Vadinasi, liūdesys veidmainiškas. Paprastai tai sunku pastebėti, reikia treniruotis. Patyrę psichologai, stebėdami žmogų, „ištraukia“ jo tikrąją veido išraišką, tarsi stabdydami lėtai sukamos kino juostos kadrą.

3. Akys

Jeigu žmogus, atsakydamas į klausimą, žiūri viršun kairėn, gali būti, kad jis kuria netikrovišką įvykių paveikslą. Jeigu tiesiai kairėn - atsakydamas renka žodžius. Akys pasako daug. Pavyzdžiui, dažnas mirksėjimas arba išsiplėtę vyzdžiai - emocinio susijaudinimo požymiai. Priežastis gali būti ir melas.

Yra atskira paralingvistikos kryptis - kūno kalba. Jos uždavinys - tyrinėti gestus, pozas, kūno judesius ir mimiką. Visa tai daugiau pasako apie mintis ir išgyvenimus nei žodžiai. Kodėl? O todėl, kad žodžiai tiesiogiai nesusiję su smegenų sritimis, atsakingomis už emocijas. O, tarkime, veido raumenys - susiję ir suveikia nevalingai.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"