Nuo kūrybingumo iki šizofrenijos - vienas žingsnis

Medikai jau seniai įtarė, kad kūrybingumas glaudžiai susijęs su vienokiais ar kitokiais žmogaus psichikos sutrikimais. Žinia, daugybė didžių žmonijos atstovų - kaip antai Darvinas, Einšteinas, Gogolis, Van Gogas - kentėjo įvairias dvasios ligas. Tačiau tik neseniai britų, vengrų ir amerikiečių mokslininkai galutinai patvirtino tokią prielaidą.

Tyrėjų atspirties taškas buvo tai, kad tokios patologijos, kaip šizofrenija, turi genetinę kilmę. Tokie žmonės elgiasi neadekvačiai, įtarinėja, kad juos kažkas persekioja, rezga prieš juos intrigas... Pasitaiko ir haliuzinacijų. Ilgainiui tokie ligoniai gali tapti pavojingi.

Šizofrenikai, kitaip nei debilai, gali pasižymėti galingu intelektu, turėti stulbinamą atmintį, enciklopedinių žinių, būti įdomūs pokalbininkai, mokėti daug kalbų. Kol būklė nepaaštrėja, šizofrenikas gyvena ir atrodo kaip visiškai normalus žmogus.

Mokslininkai, išanalizavę 76 genus, susijusius su psichikos ir proto sutrikimais, aptiko, kad už polinkį į šizofreniją atsako tam tikri genai DISC1, DTNBP1 ir NRG1.

Paaiškėjo, kad mokslininkai, aktoriai, rašytojai, muzikantai, dailininkai dažnai turi šių genų variantą.

Netgi kai nėra ryškių psichikos patologijos požymių, kūrėjai dažnai pasižymi emociniu nestabilumu: elgiasi keistai, yra uždari, isterikuoja, dažnai grimzta į depresiją. Jie vengia visuomenės, nes kontaktai su kitais žmonėmis juos pernelyg erzina - kaip ir garsai bei kvapai.

ve.lt