Nostalgija

Jeigu jūs vaikystė prabėgo praėjusio šimtmečio šeštąjį - devintąjį dešimtmečiais, tai, atsigręžus į praeitį, jums turbūt sunku patikėti, kad po šiai dienai esate gyvas. Juk tuometiniuose automobiliuose nebuvo oro pagalvių, mums niekas nesegdavo saugos diržų, o lovytės buvo išmargintos ryškiais dažais, turinčiais daug švino...

Vaistų buteliukai neturėjo vaikams neįveikiamų dangtelių, duris ne visada pavykdavo užrakinti, o spintų užraktai neveikdavo niekad.

Mes gėrėme vandenį iš "kolonėlių", stovinčių už kampo, o ne iš plastikinių butelių. Niekam net į galvą nešaudavo dviračiu važiuoti su šalmu. Siaubas.

Valandų valandas mes meistraudavome vežimėlius ir paspirtukus iš lentų ir sąvartyne rastų guolių, pamiršdavome pritaisyti stabdžius, ir tik kelis kartus įvažiavę į spygliuotus krūmus, šią problemą išspręsdavome.

Mes išeidavome iš namų rytą, o grįždavome tada, kai įsižiebdavo gatvės žibintai ant medinių stulpų. Ten, kur jų buvo. Visą dieną niekas negalėjo žinoti, kur mes. Mobiliųjų telefonų nebuvo! Sunku įsivaizduoti.

Mes pjaustėmės rankas ir kojas, laužydavomės kaulus, išsimušdavome dantis, ir niekas nieko už tai neduodavo į teismą. Buvome kalti tik mes, ir niekas kitas. Atsimenate? Mes mušdavomės iki kraujo ir vaikščiodavome su mėlynėmis pratindamiesi nekreipti į tai dėmesio.

Mes valgėme pyragėlius, ledus, gėrėme limonadą, bet nuo to nestorėdavome. Iš vieno butelio gerdavome keli, ir niekas nuo to nenumirė.

Mes neturėjome kompiuterių, žaidimų priedelių, 165 palydovinės televizijos kanalų, kompaktinių diskų, interneto... Žiūrėti animacinių filmukų traukdavome būriu į artimiausius namus, - vaizdo magnetofonų taip pat nebuvo!

Tačiau mes turėjome draugų. Mes jų susirasdavome vos išėję iš namų. Mes važinėjome dviračiais, pavasario upeliuose plukdydavome degtukų dėžutes, sėdėdavome ant suoliuko, ant tvoros arba kieme žaisdavome futbolą. Kai mums ko nors prireikdavo, mes pašaukdavome atsistoję po langais arba užeidavome į vidų. Atsimenate? Iš anksto nepaskambinę!

Mes prigalvodavome žaidimų su pagaliais ir konservų dėžutėmis, iš sodų vogdavome obuolius ir rydavome vyšnias su kauliukais. Ir kauliukai mūsų pilvuose nesudygdavo.

Kiekvienas bent kartą buvo užsirašęs į ledo ritulį ar rankinį, tik mažai kas pakliūdavo į komandą. Kai kurie mokiniai nebuvo tokie sumanūs kaip likusieji, todėl likdavo antriems metams. Pažymiai teoriškai apimdavo 5, o praktiškai 3 balus. Per pertraukas laistydavomės vandeniu iš senų daugkartinių švirkštų!

Mūsų poelgiai buvo mūsų. Mes buvome pasirengę pasekmėms. Slėptis nebuvo už ko. Mes neturėjome supratimo, kad galima išsipirkti nuo milicijos ar išvengti armijos. Tuometiniai tėvai paprastai stodavo įstatymo pusėn, - galite įsivaizduoti!?

Iš tikro pasaulio stebuklų yra ne septyni, o gerokai daugiau. Tiesiog mes prie jų pripratome ir nepastebime. Na, argi ne stebuklas buvo losjonas vyrams po skutimosi? Atsimenate? O tokį stebuklą kaip "Moskvič-412" "tiuningas" - atsimenate? Kapeikos, priklijuotos priekinio stiklo pakraštyje, kailiu aptrauktas vairas, pavarų lazdelės galas iš epoksidinės dervos su rožyte viduje...

Kelnaičių guma - tai juk irgi buvo stebuklas! Ji puikiai laikydavo ne tik kelnaites, bet ir pirštinaites! Pyragėlis su uogiene - argi ne stebuklas? Niekada neatspėsi, iš kokios pusės ištekės uogiene! O šaldytuvą ZIL atsimenate - su tooookia rankena? Stačiai vienarankis banditas! Patrauki už rankenos - ir išbyra stiklainiukai. Kiek jų buvo, tų pasaulio stebuklų... Mažas langelis iš virtuvės į vonią - į ką pro jį žiūrėti, paaiškinkite? Sysiojantis berniukas ant tualeto durų... Televizorius "Rubin" - imi reples ir bam bam bam! Glaudės su inkariuku... Pienas trikampiuose paketuose!

Jei šiandien bent kartą padarytum tai, ką anksčiau darydavai nuolat, - tavęs nesuprastų, o gal ir silpnapročiu išvadintų. Na, pavyzdžiui, atsimenate gazuoto vandens automatus? Juose stovėdavo stiklinė - visiems viena. Šiandien niekam net į galvą nešautų gerti iš bendros stiklines! Beje, mėlynanosiai, kurie sukiodavosi aplinkui, naudojo tą stiklinę savo gėrimams. Ar galite įsivaizduoti - grąžindavo! Netikite? Tačiau tada tai buvo įprasta!

Daug kas buvo įprasta dalykų: pavasario talkos, darbas kolūkyje rudenį, skiestas alus aludėje. Tai buvo įprastų dalykų neįprasti laikai...

Parengta pagal interneto folklorą (autorius nežinomas)