"Noriu valgyti." Kas po tuo slypi?

Kartais žmogui tenka patirti stiprius jausmus, kuriuos jam sunku ištverti. Dažniausiai jis jų net neatpažįsta. Ir neišreiškia. Paprastai tai būna negatyvios emocijos, kurių norisi kuo greičiau nusikratyti. Žmogus sako "Jaučiuosi blogai", tačiau negali suformuluoti, kokį būtent jausmą ir dėl kokios priežasties išgyvena.

Jeigu mes nesugebame diferencijuoti ir įvardyti savo emocijų, tuomet negalime ir nieko su jomis daryti - psichologų terminais tariant, adekvačiai reaguoti, o paprasčiau kalbant - "suvirškinti" ir išmesti į šiukšlių dėžę. Tuomet vieninteliu būdu "reaguoti" dažniausiai tampa kramtymas: pakramtai - ir, rodos, palengvėja. Valgymas ramina, suteikia malonumo, nukreipia dėmesį.

Jeigu žmogus negali apdoroti savo emocijų, tuomet jis pasirenka apdoroti maistą.

Taigi jeigu norą valgyti jums sukelia emocijos, prieš atidarydami šaldytuvą, išbandykite toliau aprašomus būdus, kurie gali numalšinti sukilusį apetitą.

Atkreipkite dėmesį, kuris iš šių metodų jums veiksmingiausias - tai padės suprasti, kokius jausmus slepia alkis. Kai žmogus įsisąmonina savo emocijas, jis tampa pajėgus ir su jomis susitvarkyti.

Nerimas

Žinoma, jeigu jums gresia realus pavojus, turite imtis saugumo priemonių. Tačiau jeigu realių problemų neegzistuoja, o jūs vis tiek nerimaujate, neskubėkite valgyti.

Pirmiausiai susikurkite aplink save saugumo zoną: pagulėkite šiltoje putų vonioje (lyg kūdikis motinos įsčiose), įsisukite į šiltą pledą, pažiūrėkite į akvariumą, pamedituokite. Galbūt alkis atleis savo gniaužtus arba pakaks išgerti raminamosios arbatos.

Kaltė

Psichologai mano, kad persivalgydami mes savotiškai save baudžiame (pvz. - "Tu niekada nebūsi graži!"), simboliškai išperkame nesąmoningą kaltę.

Sugalvokite sau naudingesnę bausmę. Pavyzdžiui, prieš valgydami, bute išvalykite grindis. Darykite tai kad ir dešimtį kartų per dieną.

Agresija

Aktyvus maisto naikinimas padeda išreikšti paslėptą įniršį. Maistą mes pjaustome, kramtome, ryjame...

Pabandykite, užuot naikinę maistą, sunaikinti ką nors kita. Pavyzdžiui, pusvalandį pažaiskite smiginį ("dartsą"), daužykite bokso kriaušę, kapokite malkas arba rauskite žemę. Agresijos atsikratyti padeda ir sportas.

Nuobodulys

Maistas, ypač saldus, turi "malonumo medžiagų" ir pakelia mums nuotaiką. Malonumas burnoje padeda slopinti nuobodį, kompensuoja įspūdžių stoką.

Laikykitės taisyklės: vos tik kyla alkis, užsiimkite įtraukiančia veikla, kaip antai kryžiažodžių sprendimas, kompiuterio žaidimai, įdomus filmas ir t.t.

Nuoskauda

Paprašykite draugo ar draugės, kad jis kantriai išklausytų jus bent penkiolika minučių. Kas kartą, kai užsinorite valgyti, skambinkite "savanoriui" ir nuodugniai išdėstykite, kas, kur ir kada jus įskaudino. Jeigu jūsų pasakojimas ir nesuvirpins klausytojo širdies, "butinės psichoterapijos" seansas jums vis tiek bus naudingas. Galbūt po penktojo "seanso" jūs suprasite, jog per dažnai įsižeidžiate dėl niekų.

Barbės sindromas

Iki šiol minėjome atvejus, kai valgyti reikalauja psichika. Tačiau dažnai kalorijų primygtinai prašo mūsų kūnas.

Kiekvienas sveikas žmogus jaučia padidėjusį apetitą po gero sekso, fizinio darbo, moterys - nėštumo metu. Be šių situacijų, kūnas dar gali pats stimuliuoti maisto poreikį šiais atvejais:

Per didelis kūno svoris

Ne veltui sakoma, jog riebalai reikalauja riebalų. Dideliam svoriui ir poodiniam riebalų sluoksniui išlaikyti reikia atitinkamo kiekio energijos. Panašiai kaip vis didėti linkęs biurokratinis aparatas, riebalinės ląstelės nuolat reikalauja vis daugiau darbo vietų ir vis didesnio atlyginimo...

Per mažas kūno svoris

Jeigu, laikydamiesi dietos, jūs visą laiką galvojate tik apie maistą, jūsų kūnas daro tą patį. Todėl nuolat jūsų kontroliuojamas apetitas bet kurią akimirką gali nutrūkti nuo grandinės. Dažniausiai tai nutinka moterims, kurios saugo kūno svorį mažesnį, nei iš tikrųjų jis turėtų būti pagal jų kūno konstituciją. Populiariai ši būsena vadinama Barbės sindromu.

Gamta nepripažįsta tuštumos

Jeigu realiame gyvenime mums ko nors trūksta, maistas tampa lengviausiai prieinama priemone šią tuštumą užpildyti. Su tokiu "netikru" alkiu kovoti labai sunku - mat jį sukelia giluminiai mūsų asmenybės poreikiai. Kad juos patenkintume, turime kaip reikiant padirbėti su savimi. Kartais tam prireikia ir psichologo paramos.

Nebrandumas

Kiekvienam iš mūsų kartais norisi pabūti vaiku: prisiglausti prie mamos, pasijusti saugiam, už nieką neatsakingam. Mes trokštame primityvaus, vaikiško malonumo jausmo, ir kad mūsų už tai niekas nebaustų. Tokį troškimą psichologai vadina oraliniu - burnos, mat jis susijęs su svarbiausiu kūdikių poreikiu žįsti pieną iš motinos krūtinės ir jausti palaimą.

Žmones, kurių oralinis poreikis pernelyg stiprus, psichologai vadina infantiliais, arba nebrandžiais. Tai dažniausiai itin impulsyvūs asmenys. Jiems trūksta valios nekišti į burną (kaip kūdikiui žinduko) kąsnio, cigaretės ar taurelės, vos tik kas nors vyksta ne taip, kaip norėtųsi.

Beje, nuomonė, jog rūkymas malšina apetitą, iš dalies yra teisinga: šitaip viena regresyvaus elgesio rūšis pakeičiama į kitą.

Sekso trūkumas

Daugelis žmonių nesustodami ryja maistą kompensuodami seksualinių santykių nebuvimą. Ir ne todėl, kad jie negali palaikyti šių santykių fiziškai, o todėl, kad seksualinėje srityje juos varžo kompleksai ir draudimai.

Kartais tokie kompleksai kyla ne iš požiūrio į seksą, o iš socialinės nebrandos - tai yra iš psichologinio nepasirengimo tam, kas paprastai susiję su seksu: atsakomybė už partnerį, šeimos sukūrimas ir vaikų auginimas. Seksualinio malonumo pakaitalu tampa malonumas kramtyti.

Patarimas šiais dviem atvejais gali būti tik vienas: suaugti. Įveikę savo infantilumą, nesunkiai numesite ir nereikalingus kilogramus. Brendimas reiškia kantrybės, valios ugdymą ir realų savo gyvenimiškųjų tikslų bei sugebėjimų vertinimą.

Egzistencinis vakuumas

Taip, taip, nesistebėkite: tokie, regis, tolimi svorio temai filosofiniai reikalai gali trukdyti mums būti grakštiems!

Dalis žmonių arba niekada neieško gyvenimo prasmės, arba tariasi ją praradę sulig stipriu dvasiniu sukrėtimu. Tai gali nutikti visai nepastebimai. Lygiai taip nepastebimai mes imame pildyti egzistencinę tuštumą maistu. O jeigu valgymas tampa bene pagrindiniu gyvenimo "hobiu", nelieka iš kur pasisemti jėgų jam pažaboti...

Kur rasti gyvenimo prasmę, žemėlapių, suprantama, nėra. Vienas žmogus ją atranda profesijoje, kitas religijoje, trečias augindamas vaikus, ketvirtas rašydamas knygas. Kiekvienas ieško savosios. Bent jau tam, kad šiame pasaulyje nebūtų vien maisto apdorojimo agregatas...

Lėkštės psichologija

Valgymo sutrikimai

Šiandien visi gerai žino "madingus" valgymo sutrikimus, vadinamus nervine bulimija ir anoreksija, bei pasireiškiančius tuo, kad žmogus nesugeba kontroliuoti maitinimosi režimo, jo apimties ir kokybės. Trumpiau tariant, jis arba persivalgo, arba neprivalgo. Anoreksija dažniausiai būna susijusi su įkyriu siekiu suplonėti ir badavimu, bulimija - su nepasotinamu alkiu ir gausiu valgymu.

Dažniausias maitinimosi sutrikimas yra hipertrofiška reakcija į stresą. Kitaip tariant, persivalgymas tampa atsaku į stresą. Tokį sutrikimą dažniausiai kenčia nerimastingo būdo žmonės, kurių nuotaikos keičiasi dažnai ir greitai, kurie linkę į priklausomybę, yra nesavarankiški ir vengia atsakomybės. Jiems dažnai būna būdinga ir netvirta arba žema savivertė.

Taigi prieš versdami savo kūną "sumažėti" pasitelkę dideles fizines apkrovas ar badavimą, pirmiausiai pamąstykite apie savo psichologines problemas, pasirūpinkite dvasine harmonija. Mokykitės jausti ir reikšti jausmus, įžvelgti gyvenimo prasmę, formuluoti tikslus ir jų siekti. Mokykitės kantrumo ir savikontrolės. Didinkite ne tik fizinį, bet ir socialinį aktyvumą. Švieskitės, gausinkite psichologines žinias, turtinkite savižiną.

Šaltinis: Andrejus Babinas, psichologas psichoterapeutas

Parengė Vilma Skiotienė