Sveikas, stiprus ir sėkmingas žmogus - tai žmogus, kuris nejaučia nerimo

Nerimas mūsų asmenybei yra toks pat svarbus ir reikalingas jausmas, kaip ir visi kiti jausmai.

Manoma, kad nerimas yra tarsi mąstymo šešėlis: kuo žmogaus intelektas aukštesnis, tuo jis daugiau išgyvena nerimo.

Taip pat nerimas susijęs su kūrybiškumu: ypač daug nerimo išgyvena menininkai, mokslininkai.

Svarbu skirti normalų, arba egzistencinį, nerimą ir neurozinį, arba patologinį, nerimą.

Normalų nerimą patiriame kasdien, tačiau jeigu jį slopiname, vengiame, jeigu konfliktus, su kuriais negalime susidoroti, užgniaužiame viduje, - vystosi neurozinis nerimas su įvairiais simptomais, kuris blokuoja žmogaus sąmonę, veda į paniką arba verčia elgtis aklai ir destruktyviai. Ilgai besitęsiantis nerimas turi žalingos įtakos mūsų kūnui: sukelia fiziologinių procesų pažeidimus, išprovokuoja širdies ir kraujagyslių sistemos patologinius pokyčius, atsiranda nemalonūs pojūčiai, skausmai.

Įvairių mokslų - teologijos, filosofijos, biologijos, medicinos, psichologijos, psichoterapijos - atstovai tiria, analizuoja nerimą iš savo pozicijų.

Amerikiečių psichoterapeutas Rolo May (1909-1994) nerimą sieja su vertybėmis: "Nerimas yra pavojaus jutimas situacijoje, kai iškyla grėsmė vertybei, kuri pagal žmogaus suvokimą yra gyvybiškai svarbi jo asmenybės egzistavimui.

Tai gali būti grėsmė fiziniam egzistavimui (mirties pavojus) arba psichologiniam egzistavimui (laisvės netektis, beprasmybė).

Pavojus gali grėsti dar kuriai kitai vertybei, su kuria žmogus identifikuoja savo egzistavimą (patriotizmas, kito žmogaus meilė, sėkmė ir taip toliau).

Pasak E. van Deurzen (šiuolaikinė anglų egzistencinės krypties psichoterapeutė), nerimą mes patiriame, kai įsisąmoniname savo pažeidžiamumą ir galimą mirtį.

Ji teigia: "Žmonės bando sukurti vaizdą, kad gyvenimas gali būti patikimas, tvirtas ir saugus. Jiems reikia išmokti ištverti nerimą ir neapibrėžtumą, jeigu jie nori įveikti sunkią savo asmeninių pasirinkimų ir atsakomybės užduotį".

Sprendžiant nerimo sukeltas problemas, įvairios psichoterapijos mokyklos siūlo savo pagalbos strategijas. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje vis didesnį populiarumą įgyja egzistencinės psichoterapijos kryptis.

Psichologinė ir psichoterapinė pagalba kreipiama ne į nerimo pašalinimą, bet į išmokymą, kaip nerimą toleruoti, kaip nerimą panaudoti konstruktyviai.

Psichoterapinių pokalbių rezultatas yra tai, kad patologinis nerimas mažėja ir pereina į normalų nerimą be liguistų simptomų.

Pasak danų filosofo S. Kierkegoro, sugebėjimas būti pačiu savimi priklauso nuo sugebėjimo susitikti su savo nerimu ir judėti pirmyn.

Nerimas, pasak S. Kierkegoro, yra geresnis mokytojas negu realybė, nes nuo realybės galima kuriam laikui atsijungti, jeigu vengsime susitikimo su nemalonia situacija, o nerimas be perstojo moko žmogų, kadangi žmogus jį turi savo viduje.

Susidurdamas su nerimu žmogus mokosi tikrojo tikėjimo arba vidinio pasitikėjimo.