Nepasiklysti emocijų ir jausmų pinklėse

„Mūsų bendravimas ir gyvenimo kokybė daugiausia priklauso nuo emocijų ir sugebėjimo suderinti savo emocijas, vertybes, nuostatas, tikslus, pasaulėžiūrą ir interesus su kitų žmonių“, - sako emocinio ir dvasinio intelektų lavinimo specialistas, mokymų projektų „Social games“ ir „Moters magijos mokyklos“ įkūrėjas Rimvydas Židžiūnas. Taigi „Laisvalaikis“ pasidomėjo, kiek svarbu mūsų gyvenime yra emocijos ir jausmai, kaip juos atskirti.

- Kiek žmogaus gyvenime yra svarbios emocijos?

- Esu skaitęs knygą apie Šiaurės gyventojus. Visas jų gyvenimo būdas sukasi apie sniegą ir jo kokybę. Jie turi labai daug žodžių, kurie nusako sniego kokybę. Mums sniegas yra tiesiog sniegas. O jiems priklausomai nuo to, koks yra sniegas, teka gyvenimas, galima žvejoti ar kur nors važiuoti. Lygiai taip pat yra ir su emocijomis, jos apsprendžia šiuolaikinio žmogaus gyvenimo kokybę. Jeigu žmogus jomis nesidomi, jis galiausiai pasiklysta savo reakcijose, daro klaidingus pasirinkimus ir verčia save ir aplinkinius kentėti. Šiais laikais, tikriausiai, visi kuria šeimas vedami meilės jausmo. Tačiau, kodėl neprabėgus nei keliems metams bendro gyvenimo, daugiau nei pusė šeimų skiriasi? Galbūt žmonės neskiria meilės jausmo nuo įsimylėjimo emocijos ar paprasto prisirišimo? Santykiai, motyvacija ir bendras pasitenkinimo gyvenimu jausmas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip žmogus orientuojasi savo emocijose, jausmuose ir juos sukeliančiose priežastyse.

- Emocijos ir jausmai - daug kam tai gali pasirodyti vienas ir tas pats, tačiau taip nėra, ar ne?

- Emocijos ir jausmai yra mūsų vidinis kompasas, todėl reikia mokėti juo naudotis. Emocija dažnai yra trumpalaikė reakcija, ją lydi pokyčiai kūne, tokie kaip atsipalaidavimas, įsitempimas, dažnesnis širdies plakimas ir t.t. Profesionalūs masažistai, lengvai gali pasakyti kokias emocijas dažniausiai patiria žmogus, vien tik stebint to žmogaus įvairių kūno vietų raumenų tonusą. Štai todėl neišreikštos ir neįsisąmonintos emocijos „kaupiasi“ mūsų kūne ir ilgainiui tampa kai kurių ligų priežastimi. Jausmai atsiranda veikiant emocijoms ir mūsų protui, jos sukuria ilgalaikį ryšį arba jį nutraukia. Jausmų atsiradimas yra lydimas priartėjimo ar nutolimo išgyvenimo, jie inicijuoja santykius. Teigiami jausmai sukuria artumo ir susietumo patyrimą, neigiami – atitolimo ir vengimo. Kuomet mes ilgalaikius santykius kuriame emocijų pagrindu, mes dažnai nustembame, kad joms praėjus, lieka du svetimi žmonės, kurie neturi jokio bendro artumo jausmo. Dažnai reikalingas laikas, kad emocijos peraugtų į jausmus, kurie jau kuria ilgalaikius santykius.

- Tačiau gal kylančias emocijas ir jų priežastis galima paaiškinti racionaliai?

- Svarbu ne racionaliai paaiškinti emocijas, bet suprasti kokią žinutę jos mums perduoda. Emocija juk reakcija, todėl ji mums suteikia tam tikrą informaciją apie tai kas vyksta mumyse ir mus supančiame pasaulyje. Panašiai kaip skausmas mus informuoja apie sveikatos pažeidimus, o malonūs pojūčiai, apie tai kas patinka mūsų kūnui. Emocijos mums padeda žaibiškai orientuotis ir greitai priimti sprendimus. Prisimenu vieną istoriją apie žmogų, kuris po sunkios smegenų ligos prarado galimybę jausti bet kokias emocijas, nors racionalus protas veikė kuo puikiausiai. Štai jam nuspręsti kur priparkuoti mašiną prie didelės parduotuvės užtrukdavo iki 20 minučių. Jis turėjo apmąstyti visus įmanomas mašinos pastatymo variantus, įvertinti jų privalumus ir trūkumus. Kiekvienas mes tai darome akimirksniu, dėka mūsų emocinių smegenų, kurios remiantis emocijomis intuityviai priima sprendimus. Štai todėl tie, kurie yra visiškai nejautrūs savo emocijoms, labai sunkiai orientuojasi sudėtingose ir kintančiose gyvenimo situacijose, tokiose kaip santykiai, bendravimas, pokyčiai, kūryba, improvizacija. Todėl nereikia racionaliai aiškinti emocijų, reikia mokėti jose orientuotis ir jomis naudotis.

- Tačiau jausmai juk taip pat gali būti ne racionalūs? Mes racionaliai nenusprendžiame dabar jausti vieną ar kitą dalyką?

- Kalbant apie jausmus, viskas šiek tiek kitaip. Jausmai yra žymiai racionalesni nei emocijos, nes jie yra susiję su žmogaus motyvacija, vertybėmis ir požiūriu. Čia labai svarbu racionaliai suprasti jausmus sukėlusias priežastis. Tuomet bus aišku, kodėl vieni žmonės kelia teigiamus jausmus, kiti neigiamus, tai dažnai priklauso ne nuo jų, o nuo tavo požiūrio į juos. Pamačius tai yra žymiai lengviau paleisti skausmingus jausmus ir ieškoti teigiamų. Tam padeda nuo senų senovės žinoma jausmų terapijos praktika, kuri vadinasi „atleisk ir paleisk“. Juk esame patyrę, kai atleidžiame sau ar kitam žmogui, labai palengvėja, neigiami jausmai išnyksta. Taip pat žinome, kad laikas gydo žaizdas, todėl norint padėti sau, kartais reikia paleisti skausmingus jausmus, nustoti apie juos nuolat galvoti ir jie pradeda tirpti. Taigi, keisdamas savo požiūrį, motyvaciją, vertybes ar įsitikinimus, aš galiu koreguoti savo jausmus ir gyventi nuolat patirdamas teigiamus jausmus. Tačiau emocijos, kurios visada reaguoja į tai kas vyksta manyje ir aplink, gali būti tiek teigiamos, tiek neigiamos ir tai puiku, nes jos padeda man orientuotis pasaulyje ir savyje.

- Dėl ko žmonėms yra sudėtinga kalbėti apie emocijas ir jausmus?

- Todėl, kad jie neturi žodžių. Klasikinė situacija, nuo kurios kenčia beveik kiekviena pora, kai moteris nori pakalbėti apie santykius, o vyrai visada to vengia. Jie vengia ne dėl to, kad jie apskritai nenori kalbėtis, o dėl to, kad nežino nei ką šnekėti, nei kaip. Moterys turi daugiau žodžių išsakyti tokiam dalykui kaip artumo jausmas, apie tai daug pasakoti ir nusakyti artumo niuansus, o vyras gali pasakyti: „Juk mes gyvename kartu, tai aišku, kad mes artimi.“ Ir tai dar reikš, kad vyras taip išsakė savo meilę. Moterys yra kur kas intuityvesnės, ir jeigu moteriai kas nors sakytų, kad ją myli, moters intuicija labai greitai pajustų, tai yra meilės emocija, koncepcija ar jausmas. Kartais žmonėms trūksta net žodžių savo emocijoms ar jausmams apibūdinti, nes visą gyvenimą prieš tai tuo nesidomėjo, tad dažnai emocijos turi vos tris vardus: „gerai“, „blogai“, „normaliai“. Reikia išeiti už šių siaurų apibūdinimų ir rasti kitus.

- Tai kaip vis dėlto reikėtų įžvelgti skirtumą tarp jausmų ir emocijų?

- Būtų lengviau kalbėti apie konkretų dalyką, tarkim, meilę. Žmogus turi išmokti atskirti, kas yra meilė kaip jausmas, kaip emocija ir prisirišimas. Šiuolaikinis mokslas yra surinkęs ne mažai duomenų kas vyksta žmogaus smegenyse, kai jie įsimyli. Vyksta tam tikra hormonų audra, kuri mus veikia kaip narkotikas, mes norime būti su tuo žmogumi ir vis kartoti tą nuostabų patyrimą, tarsi tampame nuo to žmogaus priklausomi. Visiškai natūralu, kad žmogaus organizmas negali ilgai to atlaikyti ir po tam tikro laiko hormonų audra nurimsta, seksualinė trauka sumažėja arba visai išnyksta. Po tokių įsimylėjimo emocijų mes galime likti visiškai svetimi žmonės, taip ir nesukūrę meilės jausmo. Jeigu pora toliau nekuria meilės jausmo ir lieka kartu, pradeda formuotis prisirišimas, kurį dauguma ir vadina meilės jausmu. Prisirišimo priežastis dažnai yra baimė likti vienam, prarasti psichologinį, finansinį palaikymą ar tiesiog pastovų seksualinį partnerį. Meilės priežastis negali būti baimė! Meilę kaip jausmą kuria artumo, ištirpimo kitame patyrimai, juos mes esame patyrę vaikystėje, kuomet mus mama apkabindavo ir priimdavo mus su visais trūkumais ir privalumais. Kiekvienas suaugęs ieško tos psichologiškai saugios erdvės, kur gali būti savimi ir patirti visišką priėmimą ir palaikymą. Meilė auga iš šių patyrimų ir pradžioje ji būna tarsi sėkla, iš kurios pora gali išauginti meilės vaisius. Šiam jausmui išaugti reikalingas laikas ir abipusės pastangos pasikeisti taip, kad įveiktume savo egocentriškumą ir domėjimąsi tik savo poreikiais ir interesais.

Galime apibendrinti, kad meilė kaip emocija ateina ir praeina, jos sulaikyti neįmanoma. Ji sukuria trauką. Meilė kaip jausmas gimsta iš emocinio artumo patyrimų ir gyvena poroje, tol kol abu puoselėja šį jausmą ir prisimena apie jį. Tai tarsi gyva gėlė, kol ją su meile ir sąmoningumu prižiūri, tol ji auga ir žydi. Šis jausmas sukuria artumą, susietumą ir vienas kito girdėjimą, tai daro porą laiminga. Apie meilę užmiršus, ateina prisirišimas. Jis labai gajus ir net jo nepuoselėjant, jis vis tiek gali išlikti. Prisirišimas sukuria priklausomybės jausmą, tai nedaro poros laiminga, bet sukuria saugumą. Jis nėra blogas, bet tai nėra pakankama sąlyga, išlikti meilės jausmui.

Kiekviena pora turi suprasti, kad įsimylėjimas yra tik meilės jausmo pasiūlymas, šį jausmą reikia užauginti ir nuolat maitinti savo sąmoningumu ir dėmesiu.

Įdomu

Emocija. Dažnai tai yra trumpalaikė reakcija, ją lydi pokyčiai kūne, tokie kaip atsipalaidavimas, įsitempimas, dažnesnis širdies plakimas.

Jausmai. Jie atsiranda veikiant emocijoms ir mūsų protui, sukuria ilgalaikį ryšį arba jį nutraukia. Jausmų atsiradimas yra lydimas priartėjimo ar nutolimo išgyvenimo, jie inicijuoja santykius. Teigiami jausmai sukuria artumo ir susietumo patyrimą, neigiami – atitolimo ir vengimo.

Prisirišimas. Apie meilę užmiršus, ateina prisirišimas. Jis labai gajus ir net jo nepuoselėjant, jis vis tiek gali išlikti. Prisirišimas sukuria priklausomybės jausmą, tai nedaro poros laiminga, bet sukuria saugumą.

Įdomu

Galime apibendrinti, kad meilė kaip emocija ateina ir praeina, jos sulaikyti neįmanoma. Ji sukuria trauką. Meilė kaip jausmas gimsta iš emocinio artumo patyrimų ir gyvena poroje, tol kol abu puoselėja šį jausmą ir prisimena apie jį.

Faktas

Emocijos mums padeda žaibiškai orientuotis ir greitai priimti sprendimus.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“