Nepasiduokime baimės virusui

Fizinis imunitetas lemia mūsų gebėjimą pasipriešinti virusams, psichologinis - panikai, baimei, agresijai. Ir kai tik susilpnėja vienas, iš karto nusilpsta ir kitas.

"Žmogus - sudėtinga, tačiau subalansuota sistema, - sako Europos profesionaliosios psichoterapijos lygos narė psichologė S. Roys. - Man patinka Ošo frazė: "Kūnas - tai matoma sielos dalis. Siela - nematoma kūno dalis."

Tai, kas vyksta mūsų sieloje, neišvengiamai atsispindi fizinėje būklėje (tuo pagrįstas psichosomatikos mokslas). Ir tai, kas vyksta mūsų kūne, - būtinai atsilieps emocinei būsenai.

Prisiminkime vaikus. Jiems kartais būna hipotonusas (kai raumenys atsipalaidavę)ir hipertonusas (kai raumenys nuolat įsitempę). Bet yra ir norma, kai įtampą keičia atsipalaidavimas.

Kai blaškomės, tai labai panašu į hipertonusą. Kai nieko nedarome, numetame atsakomybę kitiems - politikams, likimui, - tai hipotonusas. Bet yra ir norma - mes darome tai, kas nuo mūsų priklauso, ir toliau mėgaujamės gyvenimo malonumais. Tokiu atveju fizinis ir psichologinis imunitetas pasirūpina mūsų saugumu."

Supaprastinta dviejų imunitetų sąveikos schema atrodytų taip: jūs nebijote - kūno ląstelės nespazmuoja, o tai reiškia, kad jos geriau atsilaiko prieš mikrobus ir virusus.

Stiprinkime imunitetą

Ne toks baisus tas velnias (gripas) kaip piešiama. Nuo jo galima apsisaugoti stiprinant fiziologinį ir psichologinį imunitetą.

Priminsime fiziologines profilaktikos priemones:

1. masinio susibūrimo vietose užsidėkite kaukę,

2. pasitepkite nosį augaliniu aliejumi arba vazelinu,

3. reguliariai plaukite rankas su muilu (iki 50 sek.),

4. valgykite česnakų, svogūnų, citrusinių vaisių.

Kaip stiprinti psichologinį imunitetą?

Taigi mes žinome, kad žmogaus psichologija ir fiziologija yra susijusios. Žinome, jog egzistuoja ryšys tarp emocijų ir organų, kuriuose šios emocijos "apsigyvena".

Baimė ir panika nusėda į plaučių meridianą. Rytų medicinos propaguotojai žino, kad garsas ir spalva veikia organų sistemą. Plaučių meridianą veikia balta spalva ir garsas sssss...

1. Kad nusiramintumėte, galite pabandyti tokį pratimą.

Sudėkite rankas ant krūtinės. Iškvėpdami tarkite garsą ssss... ir pakelkite rankas į viršų, tuo metu įsivaizduodami, kad iškvepiate purvą, ligas, baimę.

Po to įkvėpkite baltos švarios spalvos ir vėl sudėkite rankas ant krūtinės.

Padarykite šį pratimą keletą kartų per dieną po tris kartus.

2. Padarykite ką nors mielo širdžiai.

Sustiprinti psichologinį imunitetą galima pereinant į resursinę būseną. Paprastai tariant - "pasipildyti".

Kiekvienas žmogus turi savo "pasipildymo" priemones. Vienas jaučia jėgų antplūdį po to, kai gerai išsimiega, kitas - pamirkęs karštoje vonioje ar pastovėjęs po šaltu dušu, trečias - pažiūrėjęs gerą filmą, suvalgęs mėgstamo maisto...

Yra keletas dalykų, iš kurių galime pasipildyti resursų: kūnas (fizinės įkrovos - iškrovos), sociumas (bendravimas), tikėjimas, kūryba, fantazijos. Kiekvienoje iš šių "temų" galime rasti tą veiklą, kurios reikia būtent jums ir būtent dabar.

Saugokime vaikus

Psichologinė liga, kai sieloje apsigyvena baimės virusas, taip pat užkrečiama kaip ir fizinė. Imliausi šiam užkratui yra vaikai.

"Jeigu tėvų akyse - panika, vaikas gauna signalą: pasaulis pavojingas, viskas blogai. Jam įsijungia nerimo signalas, pasireiškiantis isterijomis, agresija, nerimastingumu. Blogiausiu atveju vaikas suserga", - sako psichologė S. Roys.

Išmintingiausia šioje situacijoje - išeiti iš emocinės aklavietės. Tam reikia ieškoti atsakymo ne į klausimą "Kas kaltas?", o į klausimą "Ką daryti?"

Ką nors piešdami mes siunčiame signalą savo pasąmonei aktyvizuotis.

1. Nupieškime sveikatą.

Paimkite popieriaus lapą, pieštuką arba flomasterius, atsisėskite šalia vaiko ir pieškite kartu su juo, "kaip atrodo sveikata". Pieškite viską, kas jums asocijuojasi su šia būsena. Kai nupiešite, pakabinkite piešinį ant sienos.

2. Nulipdykite iš vaiko pagranduką.

Psichologinis imunitetas stiprinamas, kai vaiko kūnas jaučiasi esąs mylimas - o tai reiškia, kad švelnių, šiltų prisilietimų būtent dabar reikia kur kas daugiau.

Įsivaizduokite, kad vaikas - tai plastilinas. Paminkykite jį ir nulipdykite iš jo ką nors labai mielo, gražaus. Arba iškočiokite iš vaiko tešlą - įmaišykite sveikatos, džiaugsmo, meilės... Paskui voliokite, ridenkite nuo mamytės prie tėtuko.

Galima ir paprasčiausiai padaryti vaikui masažą - tai irgi padės, tačiau žaidimas visuomet suteikia vaikui daugiau gerų emocijų. O tai stiprina jo imunitetą.

3. Pažaiskite orangutaną.

Atsibuskite džiunglėse, skinkite bananus, o svarbiausia - išmokykite vaiką periodiškai pabaksnoti kumšteliais į tą vietą krūtinėje, į kurią mes bedame pirštu, kai sakome "aš" (galima pabūti King Kongu).

Šioje vietoje yra timusas - vieta, kur gaminasi imuninės ląstelės. Toks žaidimas skatina imuniteto stimuliaciją.

4. Lieskite tarp menčių.

Tarp menčių - ten, kur turėtų būti mūsų sparnai, - yra vadinamamoji "palaikymo vieta".

Pagal Rytų mediciną, čia projektuojasi organai, susiję su kvėpavimo ir širdies - kraujagyslių sistema. Kai mes čia liečiame - šiaip sau ar matydami, kad vaikiukas nuliūdęs, - šių organų imunitetas energetiškai sustiprėja.

Kas žinotina apie paniką ir baimę

1. Panika kyla, kai žmonės susiduria su realiu arba numanomu pavojumi, kuriam nėra iš anksto pasirengę, kai konkreti situacija yra neaiški ir neapibrėžta.

2. Psichologų teigimu, baimė ir panika yra užkrečiamos būsenos, lengvai persiduodančios iš žmogaus kitam žmogui.

3. Panikai kilti padeda netikėtumas bei informacijos trūkumas.

4. Pasak psichiatro dr. D. H. Barlow, panikos apimtas žmogus gali jausti galvos svaigimą, drebulį, silpnumą, karščio ar šalčio krėtimą, smarkų širdies daužymąsi, dusulį, skausmus krūtinėje. Jis gali nualpti.

5. Mintys apie galimą pavojų žmogui sukelia stiprias emocijas - nerimą ir baimę - todėl, kad išlikimas (gyvybė) yra vienas bazinių žmogaus instinktų, o saugumas - antras pagal svarbą iš pagrindinių žmogaus poreikių (A. Maslow).

6. Aktyviausiai paniką masėse išreiškia psichologiškai nestabilūs ir nerimastingi žmonės.

7. Geriausia profilaktinė priemonė nuo baimės - konstruktyvios mintys.

Parengė Vilma Skiotienė