Nemylima

 

Pasak psichologų, jiems labai dažnai savo praktikoje tenka susidurti su moterimis, kurios, pasak jų pačių, labai bijo likti vienos, nors santykiai su antrąja puse visai išblėsę. Dauguma jų jaučiasi nemylimos, bet vis tiek gyvena su vyru, kuris neskiria jai jokio dėmesio, ir priima tai kaip savo liūdną likimą.

 

Kaipgi moterys patenka į šį „nemylimųjų“ pragarą ir kaip galima iš jo išsikapanoti? Deja, psichologai iš karto perspėja, kad savarankiškai, be kitų žmonių pagalbos, atsikratyti šios košmariškos būsenos labai sunku, o kartais gal net ir neįmanoma.

 

Bet pamėginkime nepulti į paniką – juk žinome, kad jei yra durys, pro kurias įėjome, tai jos tinkamos ir išeiti. Jei pačios prisiimsite atsakomybę už tai, kad patekote į šitą savo pragarą, tai, patikėkite, gausite ir atgalinį bilietą. O tuomet jau tik jūsų valia, kaip su tuo bilietu elgtis – jį panaudoti ar suplėšyti ir išmesti.

 

Moteris, kuri jaučia, kad yra nereikalinga, pastebi visus vyro nemeilės atspalvius ir pustonius, negana to – ji ima pastebėti, kaip ją ignoruoja ir kito jos aplinkos vyrai.

 

Moteriai labai reikia jausti patvirtinimą, kad ji svarbi, vertinga, graži ir pan. Jai reikalinga vyro meilė ir dėmesys, bendrumo jausmas. Ji svajoja, fantazuoja APIE TAI. O kitiems santykių su vyru aspektams, pačiam vyrui jos dėmesio jau ir nebeužtenka. Tokiai moteriai būna tikras atradimas ir nuostaba, kai ji galiausiai supranta, kad JO PATIES juk ji visai ir nemato. Iš esmės, ji bendrauja tik su savo negatyvia fantazija apie jį.

 

Jei pažvelgtume kiek giliau, tai galima pamatyti, kad ši moteris įprato pati save vertinti kaip objektą. Ji visuomet labiau galvoja apie tai, kaip teisingai pasielgti, ar ji gerai atrodo, apskritai, labiau koncentruojasi į tai, kaip ją priima aplinkiniai, ir pati į save dažniausiai žvelgia tarsi iš šono, iš šalies, o ne pati išgyvena vidinius savo jausmus ir troškimus. O tai specialistai ir vadina žiūrėjimu į save kaip į objektą (iš šalies, o ne iš vidaus).

 

Atrodytų, na ir kas? O visa bėda ir yra, kad tokiu būdu moteris praranda pajautimą, kokia ji vertinga ir reikalinga pati sau. Iš tiesų, ji tampa sau tiesiog nebereikalinga – juk jos jausmai, troškimai jai neturi reikšmės. Moteris nuo jų nutolsta, jie tampa jai svetimi, nes ji vadovaujasi tuo „žvilgsniu iš šalies“.

Ir šis žvilgsnis iš šalies – labai įdomus dalykas. Juk iš tikrųjų – tai irgi ji, ta pati, tik tokia be galo griežta, kritiška, bejausmė. Šis „žvilgsnis iš šalies“ teisia, kritikuoja, bet negaili jos, neužjaučia, nemyli, nevertina. Štai iš kur ir atsiranda tas jausmas, kad ji nemylima ir niekam nereikalinga. Netgi jei moteris tai supranta, ne taip paprasta atsisakyti tokio vidinio kritiko – to žvilgsnio iš šalies.

 

Šis kritikas, kaip suprantate, gimsta vaikystėje. Jis – šalto, abejingo, griežto tėvo ar ir iš viso nesančio tėvo prototipas. Labai sunku pradėti save mylėti, užjausti, savęs pagailėti, jei to nepatyrėte vaikystėje. Būna, kad moteris tiki savo draugių ar kitų moterų jai rodomais jausmais, bet iš vyrų jaučia vien nemeilę, abejingumą ir šaltį.

 

Labai svarbu sugebėti atskirti tikrus, realiai gyvenime sutiktus vyrus (vyrą) nuo šio viduje giliai tūnančio negailestingo kritiko. Būtina tiesiog „iškviesti į dvikovą“ tą jumyse apsigyvenusį niekšelį, gadinantį jums gyvenimą, nebijoti su juo akistatos, konfrontacijos – ir „pastatyti jį į vietą“. Kol moteris to nepadarys, ji taip ir matys visuose sutiktuose vyriškiuose savo vidinį kritiką ir vengs REALIŲ santykių.

 

Taigi, receptas, kuris padės išgyti nuo įkyriai persekiojančios minties, kad vyrai jūsų nemyli – meilė sau, susigrąžintas savivertės jausmas, savo jausmų branginimas ir vertinimas, palankus ir geranoriškas žvilgsnis į save, į savo norus, troškimus ir svajones, kad ir kas nutiktų, kad ir kokie išgyvenimai ar nesėkmės užkluptų.

 

Atlaidžiai ir su meile vertindama savo trūkumus jūs užsigydote savo žaizdas, išmokstate taip pakeisti tą savo „žvilgsnį į save iš šono“, kad tame jūsų pačios žvilgsnyje būtų pasigėrėjimo, meilės, o ne smerkimo ir teisimo. Jei tai darote nuolat, tas nepakeliamas jausmas, kad esate nemylima, sparčiai mažėja ir nyksta, o aplinkui ima rastis vis daugiau žmonių, kurie žvelgia į jus irgi su susižavėjimu ir meile.