Psichologai atliko eksperimentą su 116 vyrų ir moterų nuo 18 iki 86 metų amžiaus. Bandomieji buvo prašomi perskaityti seriją istorijų arba pažiūrėti keletą vaizdo įrašų, kuriuose vyko kasdieniai dialogai tarp draugų ar sutuoktinių.
Dalyje šių istorijų arba vaizdų kurio nors epizodo dalyvis pasisakydavo sarkastiškai. Pavyzdžiui, apie matytą spektaklį, kuris jam nepatiko, pareikšdavo, jog jis "fantastiškas".
Eksperimento pabaigoje dalyviai buvo paprašyti papasakoti, ką perskaitė ir matė.
Išanalizavę gautus duomenis, tyrėjai priėjo išvadą, kad garbaus amžiaus žmonės, pradedant nuo 65 metų, sunkiai atpažįsta sarkazmą dialoguose. Šio fenomeno negalima paaiškinti atminties problemomis, nes specialūs testai tai paneigė.
Tačiau analogiška situacija išryškėjo ir tiriant duomenis apie jaunimą. Jų negebėjimas pagauti sarkazmo mokslininkų buvo priskirtas prie patirties stokos. Jaunuoliai, be kita ko, sunkiai atpažindavo ir kitų žmonių emocijas, reiškiamas tik mimika.
Tyrimo autorė psichologijos profesorė Luiza Filips (Louise Phillips) teigia, kad gebėjimo adekvačiai reaguoti į sarkazmą praradimas niekaip neveikia garbaus amžiaus žmonių santykių su aplinkiniais. Anaiptol. Šią savybę mokslininkė laiko teigiama, mat pozityviai bendrauti nusiteikęs žmogus lengviau palaiko draugiškus santykius.
Priminsime, jog kiti tyrimai parodė, kad vyresni žmonės mažiau pavydi aplinkiniams ir jaučiasi laimingesni. Tiesa, šie tyrimai buvo atlikti ne mūsų šalyje.
Ekonomikos profesorius Endrius Osvaldas (Andrew Oswald) iš Voriko universiteto (Didžioji Britanija) su kolegomis tyrinėjo duomenis iš 72 šalių ir aptiko, kad dauguma žmonių ima jaustis nelaimingesni maždaug nuo 46 metų, bet po jų 50-mečio pasitenkinimo gyvenimu jausmas ima grįžti.
2013 m. Lietuvoje atliktas sociologinis tyrimas parodė, kad 60 proc. apklaustųjų mano, jog seni žmonės Lietuvoje yra diskriminuojami. Tyrimo autorių išvada tokia, kad nepagarba senatvei Lietuvoje yra didesnė nei pažengusiose Europos šalyse.
Šalies statistikos departamento duomenimis, 2012 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 711 tūkst. pagyvenusių žmonių (60 metų ir vyresni). Tai sudaro beveik ketvirtadalį Lietuvos gyventojų populiacijos.
Rašyti komentarą