Motinystė: auka ar džiaugsmas?

Ji aukoja savo interesus, laiką, jėgas, fizinę ir psichinę sveikatą, troškimus ir poreikius. Jeigu ji atiduoda vaikui tik dalį viso to, palikdama vietos vyrui ir pačiai sau, tuomet viskas gerai. Tačiau kai moteris tvirtai įsitikinusi: "Aš reikalinga vaikui visa. Mano pačios interesams nuo šiol vietos nėra", - tuomet jau kalbama apie auką.

Auka būna savanoriška arba priverstinė. Kartais auka moteriai teikia džiaugsmo, kartais - reikalauja daug pastangų ir verčia prievartauti save. Pirmuoju atveju moters veiksmai pagrįsti nuostata "Aš NORIU pamiršti save, man tai patinka". Jos noras sutampa su pareiga. Antruoju atveju - ji verčia save tai daryti. Ji nenori aukotis, tačiau pareigos jausmas stipresnis už jos pačios troškimus ir poreikius. Moters motyvacija - "Aš PRIVALAU tai daryti, nors to nenoriu".

Gimus vaikui, vienos moterys lieka namuose, kitos eina į darbą. Tapti auka galima ir vienu, ir kitu atveju. Dažniausiai tai atsitinka nepastebimai, ypač toms, kurios lieka namuose.

Kaip suprasti, jog tapote auka? Esama išorinių ir vidinių požymių. Pažvelkite jų į sąrašą, pateikiamą toliau, ir pasižymėkite tuos punktus, kurie jums tinka. Jeigu pasižymėsite daugiau nei pusę, - jūs auka, jeigu 4-5 - esate pakeliui.

Nedirbanti mama

Išoriniai požymiai:

* 99 procentus laiko jūs praleidžiate su vaiku.

* Jus domina tik tos pokalbių temos, kurios susijusios su vaikais.

* Jūs neperkate sau drabužių arba perkate tik praktiškus, kad būtų patogu vaikščioti su vaiku.

* Vyras vis rečiau būna namuose.

* Jums nemalonu žiūrėti į veidrodį, tačiau ką nors pakeisti neturite nei noro, nei laiko.

* Seksas jūsų nedomina.

* Visos jūsų dabartinės draugės - tik tokios pat "prisiekusios" mamos.

Vidiniai požymiai:

* Jums atrodo, kad gyvenimas eina pro šalį.

* Dažnai jaučiatės prislėgta, pavargusi ir kažko ilgitės.

* Esate tikra, jog reikia laikytis VISŲ vaiko priežiūros taisyklių.

* Būgštaujate, kad jus gali palaikyti bloga mama.

* Jus nervina jūsų vyras, giminaičiai ir visas pasaulis.

* Niekas, išskyrus vaiką, jūsų nedžiugina, ir netgi šalia jo jaučiatės susierzinusi.

Dirbanti mama

Čia tinka viskas, kas aprašyta anksčiau, tačiau esama ir specifinių ypatybių.

Išoriniai požymiai:

* Visas jūsų gyvenimas apsiriboja tik darbu ir namais.

* Darbe jums sunku susikaupti, nes nerimaujate dėl vaiko.

* Iš darbo strimgalviais lekiate namo ir praleidžiate su vaiku visą laiką, kol jis užmiega.

* Jūs perkate vaikui per daug dovanų.

* Rūpinimasis savo išvaizda jus vargina. Darote tai tik todėl, kad biure reikia tvarkingai atrodyti.

Vidiniai:

* Jūs nuolat įsitempusi.

* Nieko nespėjate.

* Jaučiate kaltę prieš vaiką.

Ką duoda auka?

Kuo gresia savanoriškas aukojimasis? Kol vaikas mažas, viskas klojasi gerai. Na, gal vyras kartkartėmis išreiškia nepasitenkinimą, tačiau į jo priekaištus žiūrite kaip į egoizmo apraiškas ir neteikiate joms reikšmės.

Laikas bėga, ir vaikas užauga. Jam jau nebereikia tiek daug jūsų dėmesio. Ir kai jis išeina į savo gyvenimą, jūs jaučiatės pamesta ir išduota. Staiga jūs suprantate, kad likote visiškai viena. Vyras, jeigu jis dar yra, seniai susitaikė su tuo, kad jums yra nereikalingas, ir gyvena savo gyvenimą. Nėra savų interesų, darbo, pramogų. Nėra draugų. Nėra nieko, dėl ko būtų verta gyventi. O vaikas, galimas daiktas, užaugo didelis egoistas ir jūsų rūpestį priima kaip savaime suprantamą. Galiausiai tas rūpestis jį ima nervinti. Jūs jam neįdomi ir mirtinai įkyrėjote su savo motiniška meile.

Rezultatas: "Aš jam paaukojau visą savo gyvenimą, o jis..."

Jeigu auka priverstinė, viskas priklauso nuo to, kiek laiko motina gali tverti savo pačios prievartą "reikia" ir "privalau" nelaisvėje. Pirmuoju atveju moteris tik vėliau suvokia, kiek prarado, o antruoju - ji tai jaučia kiekvieną dieną. Veikiai ji ima nekęsti savęs ir visų, kurie tą "reikia" teigia. Ji nuolat slopina savo interesus ir troškimus. Neapykanta sugriauna jos santykius su vyru, giminaičiais ir daro nelaimingą vaiką, nes jo savijauta tiesiogiai priklauso nuo motinos savijautos ir atmosferos šeimoje.

Kodėl ji nori aukotis?

Dažniausiai moteris savanoriškai aukojasi tuomet, kai jaučia nepasitenkinimą savo gyvenimu ir dvasios tuštumą. To priežastis gali būti maža savivertė, nepasitikėjimas savimi, nesugebėjimas savęs realizuoti ir savimi rūpintis. Kartais priežastis yra blogi santykiai su vyru ir nepasitenkinimas šeimyniniu gyvenimu. Motina bėga nuo savęs ir savo problemų į vaiko gyvenimą, kuriame viskas paprasčiau ir suprantamiau ir kuriame ji turi daug valdžios.

Prisiverstinė moters auka dažniausiai kyla iš savo ir kitų primestų stereotipų, "kaip reikia". Pavyzdžiui, jos pačios motina savo gyvenimą paaukojo vaikams ir pasitaikius bet kuriai progai pabrėždavo, kad "tokia yra moters misija", "toks moters likimas."

Kitas variantas - mergaitė buvo auklėjama griežtai, akcentuojant "reikia" ir nepaisant jos troškimų ir poreikių. Taip auklėjamas vaikas išmoksta ne mąstyti savarankiškai, o prisitaikyti prie svetimų normų.

Nepamirškite savęs

Svarbiausia, ką turi prisiminti kiekviena motina, yra tai, kad nelaimingos motinos vaikas negali būti laimingas.

Jeigu jūs nuo savo problemų bėgate į motinystę, jums svarbu žinoti, jog metams bėgant tos problemos niekur nedings, tik taps dar didesnės ir spręsti jas bus dar sunkiau. Todėl galvoti apie save reikia jau dabar.

Pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais visapusiškas motinos atsidavimas vaikui yra pateisinamas ir suprantamas, nes kūdikiui išties jos reikia kuo daugiau. Tačiau palaipsniui moteris turi vis daugiau galvoti apie savo galimybes ir poreikius, ir kuo toliau - tuo labiau. Naujas balansas, atsiradęs su vaiko gimimu, palaipsniui turi keistis kreipiant akis nuo vaiko gyvenimo prie savojo.

Dalį savo pareigų perkelkite ant vyro arba kitų šeimynykščių pečių. Nesivaržykite - vaikas gi ne tik jūsų. Jūs turite teisę reikalauti pagalbos.

Kiekvienai mamai pravartu reguliariai savęs paklausti: "Kas mane dabar pradžiugintų?" Pasistenkite šiuos norus įvykdyti. Nepamirškite, kuo jūs domėjotės anksčiau, ir mąstykite apie tai, kuo užsiimsite, kai vaikas paaugs.

Nepamirškite, jog esate ne tik motina, bet ir moteris. Jūsų išvaizda veikia jūsų nuotaiką ir savijautą. Ir jūsų vyrui ne vis tiek, kaip atrodote. Mažyliui nieko nenutiks, jeigu kartais nueisite į grožio saloną ar sporto klubą. Jeigu vaiko visiškai nėra su kuo palikti, kirpėją ar kosmetologę išsikvieskite į namus.

Gimus vaikui, ir vyras nustumiamas į antrą planą. Jis jaučiasi nereikalingas ir galiausiai nutolsta nuo žmonos. Todėl, viena vertus, reikia kuo labiau įtraukti vyrą į vaiko auginimo procesą, kad jis galėtų kurti tarpusavio santykius su juo ir padėti jums. Kita vertus, būtina dalį savo laiko skirti ir jam (kiek tai įmanoma), domėtis jo veikla, pageidavimais ir poreikiais. Nepamirškite, kad vaikui labai svarbu, kad tarp mamos ir tėčio būtų šilti santykiai.

Pagal galimybes kuo dažniau pabūkite su vyru tik vienu du.

Ar tikrai "privalau"?

Savanoriškai pasiaukojančiai moteriai sunku priversti save rūpintis savimi, nes ji šito daryti nepratusi, o priverstinai pasiaukojanti motina mano, jog ji tam NETURI TEISĖS. Todėl svarbiausia - patikėti, kad jūs tikrai TURITE šią teisę.

Iš pradžių atlikite visų savo "reikia" ir "privalau" reviziją. Surašykite ant lapo visas savo pareigas. Pažymėkite tas, kurios vaikui yra gyvybiškai būtinos (pvz., jį pamaitinti). Į visas kitas pasižiūrėkite kritiškai. Tai reiškia, kad jūs galite eiti su vaiku į parką arba galite neiti, jeigu jums norisi pamiegoti, pažiūrėti filmą arba užsiimti su vyru seksu. Vaikui nieko neatsitiks, jeigu jis išmiegos balkone arba savo lovytėje.

Kitas jūsų uždavinys - įsisąmoninti, kad ir jūs turite tokias pat teises kaip jūsų vaikas bei visi kiti. Sudarykite visų teisių, kurias žinote turint kitus žmones, sąrašą. Dabar perrašykite šį sąrašą, kiekvienos eilutės pradžioje pridėdama žodį "Aš". Pavyzdžiui, "Aš turiu teisę pailsėti". Pakabinkite sąrašą matomoje vietoje arba iškabinkite lapelius su įvairiais punktais visuose namuose.

Ir trečia. Tai sunku, tačiau būtina. Pasistenkite kuo labiau atsiriboti nuo visų žmonių, kurie jums šiuos "reikia" kabina. Galite pasinaudoti bet kokiomis gudrybėmis, kad tik atsikratytumėte jų įtakos. Pirmiausiai turite patikėti savo teisėmis. Tik tuomet jų žodžiai jums nesukels neigiamų jausmų.

Dirbančiai mamai galima pasakyti tą patį, tačiau ji objektyviai turi mažiau laiko, ir kadangi visą dieną nebūna namie, vaikas jos išsiilgsta. Taigi ji turėtų vaikui skirti daugiau savo laisvalaikio.

Vaikui nereikia aukos

Jeigu jūsų vaikas dar visai mažas, o jūs dirbate, tikriausiai tam yra svarbi priežastis. Greičiausiai ji finansinė. Jūs priversta uždirbti pinigų, kad šeima galėtų prasimaitinti. Vadinasi, jūs darote reikalingą jūsų vaiko sveikatai ir gyvenimui darbą. Jūs veikiate jo labui, ir turite tvirtai tuo tikėti. Todėl neleiskite kaltės jausmui jus užvaldyti. Jeigu matote, kaip jūsų vaikas šypsosi, jeigu leidžiate su juo savo laisvalaikį, mylite jį ir juo rūpinatės, - jam viskas bus gerai. Dažniau sau sakykite: "Aš - gera mama", laisviau įkvėpkite ir džiaukitės kiekviena gyvenimo minute, kurią praleidote kartu su savo mažyliu.

Pabaigoje dar kartą grįžkime prie esminės minties. Jūsų vaikui nereikia aukos. Jūs galite sukurti naują balansą savo šeimoje taip, kad niekam netektų kankintis. Tai ne taip sudėtinga, kaip regisi iš pirmo žvilgsnio. Daugiau galvokite apie save. Apie tai, ko norite jūs. Nes tik laimingos ir mylinčios mamos vaikai gali augti sveiki ir linksmi.

Parengė Vilma Skiotienė