"Man regis, ir moteriškoji, ir žmogiškoji logika nelabai keičiasi istorijos tėkmėje. Aš nežinau, kaip mąstė žmonės žiloje senovėje, tačiau manau, kad visi kaip melavo, taip ir meluoja", - rašo aukštosios matematikos profesorius, knygos "Moteriškoji logika: visi meluoja po senovei" autorius D. Beklemiševas.
Štai keletas jo pastebėjimų.
* Pagal vyrišką logiką, kiekvienas samprotavimas yra arba teisingas, arba klaidingas. Moteriška logika skiria samprotavimus į teisingus, klaidingus ir tuos, kurie neįdomūs.
* Pagal moteriškąją logiką, jeigu vienas pavyzdys ne visada galutinai įrodo bendrą sprendimą, tai du pavyzdžiai įrodo jį tikrai. Todėl prieštaraujantis pavyzdys nieko nepaneigia, nes jis tik vienas, o vienas pavyzdys nieko nesako.
* Pagal moterų logiką, išimtis patvirtina taisyklę. Šis dėsnis leidžia atmesti prieštaraujančius pavyzdžius ilgai negalvojant.
* Vienas tipiškų moterų triukų yra žinomas "Kleopatros vingio" pavadinimu. Jo esmė ta, kad iš pokalbininko reikalaujama patvirtinti savo nuomonę pavyzdžiu, o paskui apkaltinama smulkmeniškumu. Pavyzdžiui, Onutė sako: "Tu visą laiką kalbi piktai!" Marytė: "Na, kada gi aš su tavim piktai kalbėjau?" Onutė: "Penktadienį, kai atidariau langą. Na, gerai, tu buvai peršalusi - bet ar būtina taip piktai pasakyti?" Marytė: "Tu visada kimbi prie visokių smulkmenų!"
* Kartojant argumentą diskusijoje su moterimi, reikia kiekvieną kartą suformuluoti jį naujai. Jeigu laikotės šios taisyklės, būkite tikri, kad po antro ar trečio pakartojimo jis bus atmestas: "Na, va, įsikandai vis tą patį!"
* Argumentas, leidžiantis moteriai nugalėti beveik bet kurį ginčą: "Na, žinai, tokiu tonu aš su tavimi nekalbėsiu!"
Moteriški pastebėjimai
Nenusibodo? Aiškintis, kieno logika logiškesnė, kieno smegenys stipresnės, kieno protas tobulesnis? Mes skirtingi. Mūsų smegenys sudarytos skirtingai. Mūsų hormonai skirtingi, gyvenimiškieji uždaviniai skirtingi ir organizmai taip pat skirtingi.
Ar žinote, kad bazinis vyro ir beždžionės patino genotipas sutampa 98,4 procento ir sudaro 200 genų skirtumą - vos 1,6 proc.?
O genetinis moters ir vyro skirtumas - 5 procentai, arba 500-600 genų!
Hormonai (vyriškasis testosteronas ir moteriškieji estrogenai) lemia lytinio brendimo etapus, formuoja išorinius lyčių skirtumus, vadovauja gyvybiškoms funkcijoms, pasireiškia elgesiu. Paprastas pavyzdys: padėkite kamuolį ant žemės - maži berniukai jį paspirs, o mergaitės pakels ir priglaus prie savęs.
Lytinių hormonų įtaka paaiškinama tuo, kad moterims geriau išlavėjęs kairysis smegenų pusrutulis - analitinis, verbalinis ir laiko, o vyrų - dešinysis - sintezuojantis, neverbalinis ir erdvinis.
Taip, vyrų galvos smegenys vidutiniškai 10 procentų didesnės nei moterų. Ir net jeigu turėsime galvoje, kad vyrai vidutiniškai 8 proc. aukštesni ir fiziškai stambesni už moteris, skirtumas vis tiek lieka.
Bet! Abi lytys rodo stabiliai vienodus rezultatus intelekto koeficiento (IQ) nustatymo testuose. Dydis nesusijęs su protu.
Esmė ne kokia yra smegenų architektūra, o kaip jos dirba.
Taip, vyrų mąstymo procesai tiksliau sufokusuoti nepriklausomai nuo to, ar jie sprendžia matematikos užduotį, ar skaito knygą, ar išgyvena stiprius jausmus - pyktį, liūdesį. Tačiau moterų pusrutuliai labiau sąveikauja, o kai kuriose smegenų dalyse nervinių ląstelių daugiau. Be to, atliekant skirtingas užduotis, vienu metu į darbą įsitraukia iš karto daugiau smegenų sričių.
Moteris pasako 25 tūkstančius žodžių per dieną, o vyras - tik 9 tūkstančius. Na, ir nuostabu!
Sakoma, kad vyrai gabesni mokslui, jų sąskaitoje daugiau genialių atradimų. Tačiau štai jums islandų žvejų kaimelio Sandgerdi fenomenas... Ten staiga atsirado daugybė matematikos talentų tarp mergaičių vietinėje mokykloje. Jos sparčiai pralenkė berniukus, kurių galvos laikomos labiau pritaikytomis matematikai. Pasirodė, kad berniukams ten matematika nereikalinga - jie visi trokšta tapti žvejais, kurie pasakiškai uždirba. O mergaitėms tame kaime nėra kitos išeities, kaip tik ištekėti už žvejo ir sėdėti namuose. O jos to nenori - jas traukia miestai, jos nori mokytis universitetuose. Taigi visa esmė - motyvacija.
O dar moterys, palyginti su vyrais, stipriai save nuvertina - jos iš anksto mano, kad sudėtingos užduotys - ne jų jėgoms... Tai vyrai jas prilipdė prie viryklės, prie geldos, įgrūdo į vaikų kambarį, į parduotuves. O dabar stebisi: kas čia per logika?
Vyriška puikybė ir moteriškas kuklumas
Profesorius Edrianas Fernhemas iš Londono universiteto (University College London) išanalizavo 25 tyrimų, skirtų intelektiniams lyčių skirtumams, duomenis. Jo apžvalga patvirtina egzistuojant efektą, žinomą kaip "vyriškos puikybės ir moteriško kuklumo" derinį.
Tyrimai rodo, kad moterys paprastai vertina savo intelekto galimybes kur kas blogiau negu vyrai (skirtumas sudaro apie 5 punktus), o pastarieji savo protines galias linkę pervertinti.
"Vyrai dažniausiai yra labiau savimi pasitikintys nei sumanūs", - sako E. Fernhemas.
Kontrolinėse grupėse, kurių dalyviai prašomi įvertinti savo intelektą, didžiąją dalį sudaro tie, kurie smarkiai klysta taip save vertindami - jie vadinami "autlajeriais" (outliers). Tarp vyrų, kurie pervertina savo intelektą, dažniausiai būna vidutiniškai arba silpnai išsivystę žmonės, o štai protingos moterys, kurios suklysta vertindamos savo IQ, dažniausiai save sumenkina.
Beje, profesorius priduria, kad tiek vyrai, tiek moterys linkę manyti, kad jų seneliai protingesni nei jų močiutės, tėvai protingesni už motinas, o sūnūs protingesni už dukras.
Anot profesoriaus, paplitusi nuomonė apie tai, kad vyrai protingesni už moteris, atspindi ne tiek realybę, kiek nuostatas. "Tačiau niekas nesiginčija, kad atskirais intelekto vystymosi aspektais skirtumai tarp vyrų ir moterų egzistuoja", - priduria jis.
Vyrų labiau išlavintas erdvinis mąstymas, kuris lemia orientavimąsi erdvėje ir darbo su skaičiais įgūdžius. Moterys pasiekia didelės sėkmės emocinio intelekto ir kalbos srityse. Jos anksčiau išmoksta naudotis turtingu žodžių arsenalu, vartoja sudėtingesnes gramatines konstrukcijas ir geriau skaito.
"Vyrai užima tiek viršutines, tiek apatines IQ reitingo eilutes - tai jau seniai pastebėta aukščiausiose mokslo institucijose", - sako profesorius Fernhemas.
Dvi švedų mokslininkės įrodė, kad moteris, pretenduojanti į tokią pat darbo vietą kaip vyras, turi būti kompetentingesnė už jį 2,6 karto.
Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo klasifikacija, pagal lyčių konflikto indeksą Italija yra 77 vietoje po Zimbabvės.
Vyrų smegenys gali visą dieną rūšiuoti informaciją ir galiausiai ją sudėlioti į archyvą. Moterų galvoje informacija sukasi nuolat, dėl to joms labiau norisi pakalbėti.
Parengė Vilma Skiotienė
Rašyti komentarą