Mokyklos link

Vaikai gana dažnai jaučia nerimą, kai išsiskiria ar gresia išsiskyrimas su žmonėmis, prie kurių jie prisirišę. Nemažai mokyklinio amžiaus vaikų vengia ar atsisako eiti į mokyklą patys negalėdami pasakyti priežasties. Natūralu, kad ir tėvai, leisdami vaiką į mokyklą, nerimauja. Jie nežino, kaip vaikui ten seksis, kaip jis ten jausis.

Požiūris į mokyklą formuojamas šeimoje ir jis daro didžiausią įtaką vaiko nuomonei apie šią įstaigą. Jei tėvai patys kadaise prastai ten jautėsi, jiems gali būti sunku nuteikti teigiamai savo vaiką.

Mes, tėvai, atsimename ne vien tai, kas buvo gera ar bloga mokykloje, bet atsimindami išgyvename tuos pačius jausmus ir perduodame juos vaikams.

Tėvai, išleisdami savo vaiką į mokyklą, nerimauja labiau už savo atžalą ir jaudinasi, ar pokyčiai jo netraumuos. Vaikai, kuriuos kamuoja mokyklos baimė, paprastai būna pernelyg prisirišę prie mamos, kuri pati bijo atsiskirti nuo vaiko. Paskutinių dešimtmečių tyrimai rodo, jog pačių suaugusiųjų prieraišumas gali būti priežastis, kodėl vaikams sunku prisitaikyti naujoje aplinkoje.

Kas yra mokyklinė branda?

Lietuvoje pirmąją klasę vaikas pradeda lankyti, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 7 metai. Anksčiau gali lankyti tėvų prašymu ir jeigu yra pakankamai subrendęs. Vaiko brandumą mokyklai įvertina pedagoginių psichologinių tarnybų ir mokyklų psichologai.

Mokyklinė branda - tai vaiko fizinė sveikata, protinis - emocinis bei socialinis brandumas.

Kuo labiau užsigrūdinęs vaikas, tuo mažiau problemų dėl jo sveikatos ir pamokų praleidinėjimo. Dažnai praleidžiant pamokas atsiranda žinių spragos, vaikui darosi sunku mokytis, dėl to sumažėja pasitikėjimas savimi ir jis nebenori eiti į mokyklą.

Brandus mokyklai vaikas turi turėti higienos, savitvarkos įgūdžių, mokėti rištis batus etc., rasti kelią į mokyklą, saugiai pereiti gatvę, grįžti į namus, atsirakinti buto duris.

Svarbu ne tik žinios

Pirmaklasis ne tik įgyja žinių iš mokytojų, bet ir mokosi bendrauti su savo bendraamžiais. Kai vaikas pradeda lankyti mokyklą neturėdamas 7 metų, jo socialinis ir emocinis brendimas gali būti sutrikdytas. Nors kartais tai ir naudinga, bet iš pradžių reikia atidžiai stebėti, kaip vaikui sekasi bendrauti su suaugusiais ir bendraamžiais. Mokykloje vaikas turi būti mokinys: paklusti taisyklėms, tinkamai reikšti nuomonę ir kreiptis į suaugusįjį, klausti ir prašyti pagalbos. Būsimas pirmaklasis turėtų mokėti pasakyti savo vardą, pavardę, amžių, adresą bei artimiausių šeimos narių vardus ir pavardes.

Susidomėjimą mokykla, mokytojais, atsiradusią mokymosi motyvaciją vaikas parodo sakydamas: "Aš noriu eiti į mokyklą." Šiuo laikotarpiu atsiranda pasitikėjimas savimi, vaikas mokosi valdyti savo emocijas, įžeistas ar nuskriaustas pats bando ieškoti išeities, o ne bėga pas mamytę. Pradeda valdyti savo spontaniškus norus dėl bendro žaidimo, veiklos. Taip pat nugali daugelį savo vaikiškų baimių, tampa drąsesnis. Išmoksta planuoti laiką, vis dažniau prisiima atsakomybę ir įvertina galimas pasekmes. Dažniau užduotį atlieka iki galo nei meta nepabaigtą.

Brandus mokyklai vaikas smalsauja, tyrinėja aplinką, žiūrinėja knygas; prasimano įvairių žaidimų, tačiau skiria realybę nuo fantazijos pasaulio. Moka teirautis, pasakoti, aiškinti, bando skaityti, rašyti. Turi supratimą apie formą, dydį, skaičius, moka grupuoti daiktus, pradeda suvokti priežasties ir pasekmės ryšį - pavyzdžiui, kas atsitiks nesaugiai elgiantis klasėje, mokykloje, gatvėje.

Informacija

Kaip padėti būsimam pirmokui?

* Pasiūlykite vaikui kartu kurti pasakas, istorijas, mįsles, eilėraščius, inscenizuoti trumpus vaidinimus, viktorinas, spręsti kryžiažodžius.
* Per išvykas, pasivaikščiojimus reikėtų skatinti vaikus daugiau klausinėti, domėtis, kalbėti, klausytis.
* Atsakinėkite į visus vaiko klausimus pasitelkdami vaikų enciklopedijas, gaublį ar žemėlapį.
* Skatinkite, kad pats vaikas pasakotų, kaip praėjo jo diena, aptartų matytą kino filmą.
* Žaiskite su konstruktoriais, dėlionėmis, šaškėmis, lavinančius kompiuterinius žaidimus.
* Pieškite, spalvinkite, braižykite su įvairiomis liniuotėmis, apvedžiokite trafaretus, karpykite, lipdykite, rašykite (įvairiomis priemonėmis ir įvairiuose popieriaus lapuose, sąsiuviniuose).
* Mokykite svarbiausių buities darbų, pvz., susitvarkyti savo kambarį, pasikloti lovą, apsirengti, nusirengti, išsivirti arbatos, pasišildyti maistą, išnešti šiukšles.
* Mokyklinį režimą - ankstų rytinį kėlimąsi - patartina imituoti savaitę ar dvi iki mokyklos tuomet, jei vaikas neįpratęs anksti keltis.
* Jeigu vaikas nuo pat pirmos mokslo metų dienos savarankiškai vaikščios į mokyklą ir namo, reikia iš anksto parodyti ir aptarti kelią į mokyklą. Pasivaikščiojant galima sudarinėti kelio planą, pažymėti ir aptarti sudėtingesnius kelio ruožus (sankryžas, pėsčiųjų perėjas). Po to reikia leisti vaikui vienam pabandyti nueiti ir sugrįžti iš mokyklos. Tokios treniruotės gali vykti nuo kelių iki keliolikos kartų.
Kuo daugiau tokių ir kitokių įgūdžių turės vaikas, tuo lengviau jam seksis prisitaikyti mokykloje ir tuo geriau bei ramiau jausitės ir jūs, ir jis.