Mobingas, arba Kerštas baltai varnai

Pagrindinių "vidinių stimulų" psichologiškai terorizuoti kitą žmogų nėra daug. Pradėkime nuo svarbiausio - baimės.

Tai viena iš pačių stipriausių mūsų emocijų. Kolektyvuose dažnai išryškėja nepatiklus požiūris į tą, kuris akivaizdžiai "ne toks kaip visi". Tai tas pats etologinis "baltos varnos" principas. "Į mūsų pulką įsibrovė svetimas, mes nežinome, ko iš jo tikėtis."

Kai kolektyvas nusistovėjęs, jame viešpatauja tam tikra "psichologinė pelkė" - ir pasirodžius neordinariai mąstančiam, besielgiančiam arba atrodančiam žmogui, mobingo atsiradimas labai įtikimas.

Dar viena priežastis, kuri įjungia mobingo mechanizmą, yra užslėpta vidinė kolektyvo įtampa. Ji kyla dėl įvairiausių priežasčių (čia galima išvardyti visą sąrašą įmonės organizacinės struktūros trūkumų: nuo neaiškių tikslų ir strategijų iki neaiškiai apibrėžtų tarnybinių pareigų), tačiau ilgai išsilaikyti negali - jai reikia iškrovos. Ir kai tik kas nors iš darbuotojų savo elgesiu, išvaizda ar dar kuo nors išprovokuoja savo atžvilgiu tam tikrą agresiją, ji, kaitinama šios susikaupusios visuotinės įtampos, perauga į sistemingą emocinį nuodijimą.

Kita mobingo priežastis - darbo motyvacijos nebuvimas. Kai darbuotojai užsiėmę jiems skirtomis užduotimis ir rūpinasi finansinių išmokų už šias užduotis perspektyva, jie nejaučia poreikio eikvoti laiką ir jėgas psichologiniam terorui. Tačiau kai nėra orientacijos į galutinį pozityvų savo darbo rezultatą, žmonėms reikia kaip nors struktūrizuoti savo darbo laiką. Beje, tokiu atveju mobingas pirmiausiai gresia labiausiai apkrautam darbuotojui (ypač kai jis vertinamas vadovybės) arba naujokui.

Taigi "svetimas" žmogus kelia nesąmoningą baimę dėl tam tikros nežinomybės: ką jis mąsto, kodėl neordinariai elgiasi arba kodėl čia atsirado?

Vertikalusis mobingas

Psichologija išskiria dvi mobingo kryptis: horizontalųjį (kolegų spaudimas) ir vertikalųjį (spaudimas "iš viršaus").

Valdžios spaudimą vadinti mobingu, arba "minios puolimu" ("mob" angliškai - "minia"), nėra tikslu, todėl šis reiškinys dažniau vadinamas "bosingu". Jo priežastys ir mechanizmas kiek kitokie. Dažniausia priežastis - vadovavimo patirties neturinčio vadovo noras įtvirtinti save pavaldinių sąskaita. Esama ir kitokios "vertikalės" - pavaldinių spaudimas vadovui. Jis dažniausiai kyla nusistovėjusiame kolektyve, turinčiame specifinį mikroklimatą ir savo neformalius lyderius. Jeigu į tokį kolektyvą atėjęs naujas vadovas imasi keisti įprastą tvarką, mobingo pavojus labai realus - ypač kai "psichologinėje pelkėje" nėra socialinio augimo stimulų, nėra poreikio judėti į priekį, o yra tik "išsėdėtos vietos" ir "saugiai" gaunamas atlyginimas. Jeigu jo dydis nepriklauso nuo to, ar darbuotojas ką nors nuveikia, ar tik išbūna darbo vietoje "nuo iki", bet kuris vadovas, aktyviai pabandęs pajudinti šią balą, sukels minėtą neįsisąmonintą baimę, kuri provokuoja troškimą atsikratyti jos šaltinio. Tokiu atveju pavaldiniai boikotuoja "svetimšalį".

Padariniai

Bet kokios rūšies mobingas yra žalingas organizacijai ir brangiai kainuoja, tačiau ne visi vadovai pasirengę eikvoti savo laiką, jėgas ir lėšas, kad jo išvengtų ar bent sumažintų pasikartojimą bei intensyvumą. Todėl iš esmės mobingo egzistavimo priežastis yra kompanijos vadovų trumparegiškumas.

Kolektyve, kuriame naujas darbuotojas tampa ne konkurentu dėl viršininko dėmesio, ne "pavojumi", galinčiu pažeisti seniai nusistovėjusią ramybę, o papildoma jėga siekiant bendrų tikslų, kiekvieno žmogaus darbas naudingas visiems likusiems. Tokiuose kolektyvuose mobingas mažai įtikimas.

Sunkiausiai mobingą pakelia žmonės, nuolat abejojantys savo verte ir sprendimais, taip pat tie, kurių santykis su realybe nestandartinis ("ne šio pasaulio" žmonės). Tokios asmenybės gali būti puikūs specialistai, tačiau vengti viešumo, nes bendravimas jiems kelia tam tikrų sunkumų. Kartais tokie keistuoliai emociškai nuodijami "dėl visa ko", jie kenčia tylomis, ir jeigu neranda išeities, kaip "pabėgti nuo minios", - geriausiu atveju išeina iš darbo, blogiausiu - suserga psichosomatine liga arba pasirenka suicidą.

Ką daryti?

Kaip turėtumėte elgtis, jeigu dėl kokių nors priežasčių tapote mobingo auka?

Štai keletas bendro pobūdžio rekomendacijų.

• 1. Pirmiausiai turite suvokti, kad patį mobingo reiškinį organizacijoje provokuoja vadovavimo problemos.
• 2. Pagalvokite apie tai, kodėl minios agresija nukreipta būtent į jus.
• Nesigraužkite, bet analizuokite situaciją, aplinką ir savo asmenybę.
• 3. Turėkite kuo aiškesnį supratimą apie savo profesinius įsipareigojimus ir juos vykdykite kiek galite geriau.
• 4. Atėję į naują darbovietę, kurį laiką bendraukite su kolektyvu mandagiai, tačiau formaliai. Nevertėtų atkreipti į save dėmesį emocine, elgesio ar išvaizdos ekstravagancija. Jeigu jums dėmesys būtinas, raskite būdą realizuoti šį poreikį ne darbo vietoje.
• 5. Supraskite, kad kolektyve, į kūrį jūs atėjote, egzistuoja "mes" jausmas. Tai nesąmoningai per ilgą laiką atsiradęs kartu dirbančių žmonių bendrumo pojūtis ir nerašytos elgesio taisyklės (vadinamoji korporatyvinė moralė), kurių nepaisymas gali sukelti priešiškumą.
• 6. Nesigirkite.
• 7. Nesiskųskite.
• 8. Stebėkite. Jūs visada pamatysite ir išgirsite daugiau, jeigu išmoksite daugiau klausytis ir mažiau kalbėti. Veiksmingiausias mobingo priešnuodis - tai sugebėjimas pasinaudoti savo intelektu.