Meilės psichologija: kaip dalintis tėvyste, kad išlaikytume darnius tarpusavio santykius

Visa tai suprantama ir normalu. Tačiau būtent tie mūsų asmenybės skirtumai ir reakcijos į situacijas dažnai ir lemia nesutarimus auklėjant vaikus.

Taigi, kaip galima išlaikyti darnius tarpusavio santykius, kai vaikai kasdien mums kelia daugybę iššūkių, elgdamiesi ne taip, kaip mes norėtumėme, o mūsų emocijos ir impulsai veikti vienas kito atžvilgiu stipriai suaktyvinami? Ypatingai šiuo sunkiu mums visiems laikotarpiu, kai dėl karantino vaikai namie ir streso lygis padidėjęs. Kaip išvengti dramų?

Priimkite vienas kito pagalbą ir palaikymą.

Kiekvienas mūsų pirmaisiais savo gyvenimo metais įgyjame tam tikrą prieraišumo stilių, kuris vaidina labai svarbų vaidmenį visą mūsų gyvenimą, o ypatingai - kai tampame tėvais.

Pavyzdžiui, nerimastingi žmonės bijo būti apleisti, todėl gali per jautriai reaguoti į vaikų išdykavimą arba būti per daug saugantys ir globojantys.

Tuo tarpu, vengiantys žmonės, jaučia diskomfortą, kai kiti stipriai reiškia emocijas, todėl gali būti nekantrūs, nejautrūs ar atstumti savo vaikus. Vienas kito prieraišumo stiliaus žinojimas suteikia galimybę palaikyti ir pavaduoti vienas kitą stresinėse situacijose.

Tėvystėje vienas kito palaikymas yra labai reikalingas, nes vienas kitam galime tapti saugiu prieglobsčiu tuomet, kai vidinės streso schemos suaktyvinamos ir darosi sunku kontroliuoti situaciją. Tokiu atveju, verta prisiminti savo prieraišumo stilių ir paprašyti savo partnerio padėti susitvarkyti su iškilusia jums stresine situacija, o pačiam tuo metu atsitraukti.

Partnerio pagalbos priėmimas gali padėti išvengti disfunkcinio elgesio vaikų atžvilgiu.

Atkreipkite dėmesį į tėvystės poreikius.

Labai svarbu suvokti ir įsisąmoninti tas situacijas, kurios jums kelia stresą ir kurių metu jūs išsireguliuojate. Tai momentai, kada jums reikia pasirūpinti savimi – save sustabdyti, atsitraukti ir paprašyti partnerio pagalbos. Šias situacijas galima suskirstyti į 2 grupes (taip, tėvai irgi turi savo poreikius). Vienoje grupėje susižymėti situacijas, kurios jums kelia stresą ir jus išreguliuoja, pvz. kai vaikai nesilaiko taisyklių ir pan. Kitoje grupėje – situacijos, kurios jums sudėtingos dėl asmeninių asociacijų su jūsų praeitimi.

Pvz. Jūs turėjote brolį, kuris jus vaikystėje mušdavo, taigi, jums nesąmoningai šie prisiminimai aktyvuojasi, kai jūs pamatote jūsų pačių vaikus besimušančius vienas su kitu. Tuo metu gali kilti stiprios emocijos ir impulsai

veikti ne visada tinkamiausiu būdu vaiko gerovei. Susėskite kartu su partneriu ir aptarkite šias situacijas ir jūsų poreikius jų metu. Išsiaiškinkite kas jums abiems „visada nepriimtina“ ir kokie jūsų „asmenybiniai sunkumai“, nes kai jūs patirsite stresą ar išsireguliuosite, galėtumėte vienas kitam padėti, perimdami situacijos kontrolę. Tai laikas, kada geras ir patikimas partneris jums gali padėti būti geriausia savo paties versija.

Iš anksto aptarkite disciplinos principus.

Patartina abiem tėvams disciplinos klausimus aptarti ankščiau nei pastebite, kad jūsų vaikas jau „lipa sienomis“. Jūs jau turite aiškiai žinoti kaip elgsitės, kai vaikas elgiasi netinkamai.

Tokiu atveju būtų naudinga pasidaryti namų taisykles. Jose turi būti aiškiai įvardijama kas yra leidžiama, o kas ne (pvz. jokio smurto, ramus balsas, gerbti vienas kitą ir kt.). Surašykite tai paprastai ir aiškiai, nes per daug taisyklių vaikus gali klaidinti. Svarbu nepamiršti, kad sukūrus ir paskelbus taisykles, jūs ir patys turėsite jų laikytis.

Jei pastebite, kad jūsų partneris nesilaiko nustatytų taisyklių, kartu su partneriu peržiūrėkite taisykles, kai jūsų vaikų nėra šalia. Kitas svarbus dalykas, kuris turi būti jau aptartas iki vaiko netinkamo elgesio pasireiškimo – tai pasekmės už netinkamą elgesį. Nepatartina stresinėje situacijoje improvizuoti ar galvoti kaip pasielgti su vaiku. Susitarkite iš anksto, kokias pasekmes turės vaikai už jų netinkamą elgesį ir kokį jų elgesį jūs norite matyti.

Vaikams reikia nuoseklumo. O jums patiems nuoseklumas auklėjime suteiks daugiau kontrolės jausmo. Viena iš priežasčių, kodėl tėvai per jautriai reaguoja į vaikų netinkamą elgesį ir išsilieja vienas ant kito, yra ta, kad abu jaučiasi negebantys suvaldyti situacijos. Todėl nustatydami taisykles ir pasekmes jūs pasirūpinsite visais šeimos nariais.

Būkite atviri vienas kitam.

Dėl tam tikrų vaikystės patirčių gali būti sunku būti tokiu tėvu, kokiu norėtumėte. Net turėdami pačius geriausius ketinimus vaikų atžvilgiu, pradėjus vaikams netinkamai elgtis ir „varyti jus iš proto“, jūs nesąmoningai galite grįžti prie senų įpročių.

Tačiau gera žinia ta, kad remiantis 2013 m. tyrimu publikuotame „Journal of Adolescent Health“, teigiama, kad vieno iš partnerio teigiamas bendravimas ir šiluma gali būti labai efektyvi pagalba padedanti išeiti iš šio užburto rato.

Jūsų partneris gali tapti geriausiu jūsų sąjungininku ir palaikytoju. Susitarkite dėl signalų, kuriais perspėsite partnerį, kai jūs pradedate nebevaldyti situacijos. Tegul jūsų partneris tai pastebėjęs pasako jums: „Matau tau sunku su tuo susitvarkyti, leisk man pabandyti tai išspręsti“. Visada, kai bus sunku, žiūrėkite į savo partnerį kaip į palaikytoją. Gerbkite vienas kitą už pastangas, net kai padarote klaidų, nes idealių žmonių tiesiog nėra.

Poreikių išsakymas vienas kitam ir jų tenkinimas yra esminiai dalykai kiekvienuose santykiuose, dėka kurių išlaikomas ir stiprinamas meilės ryšys.

Beveik visos problemos santykiuose kyla būtent dėl to, kad neišsakome arba nepatenkiname vienas kito poreikių, o galbūt jų net nežinome...

Todėl visada verta ir prasminga pabandyti būti atviru vienas kitam ir pasidalinti tuo, kas jums svarbu. Mokytis pažinti save ir partnerį, mokytis vienas kitą atliepti ir išreikšti poreikius, tam šiandien turime daugybę priemonių ir galimybių.

Niekada nevėlu mokytis, save auginti ir stiprinti, kad galėtumėme funkcionuoti pačiu geriausiu būdu.