"Neketinu nuvainikuoti didvyrių: kilnūs poelgiai yra kilnūs netgi tuomet, kai mes nesuprantame jų motyvų. Šiaip ar taip, žygdarbis nenublanks, jeigu staiga suvoksime, jog altruistai veikia savo pačių labui, - teigia Tarptautinės genopsichologijos akademijos prezidentas Dmitrijus Kalinskis. - Iš pradžių ši mintis gali pasirodyti paradoksali: kas, jei ne meilė artimui, gali priversti atsisakyti materialinės naudos, sveikatos, o gal ir savo gyvenimo? Štai kas: meilė sau.
Žmogus aukojasi kitiems rūpindamasis savimi: netekti vidinės ramybės daug baisiau nei prarasti jėgas arba atsisakyti pinigų. Kitaip sakant, padėdami kitiems mes pirmiausiai padedame sau."
Kiekvienas pažįstame žmonių, gyvenančių "dėl kitų". Vieni jų iki žilos senatvės jaučiasi skolingi tėvams ir savo gyvenimą rikiuoja pagal jų poreikius, antri atsisako meilės arba perspektyvaus darbo dėl vaiko, treti viską meta ir keliauja į pasaulio kraštą pašaukti mylimo žmogaus. Gražu, žavu, pagirtina?
"O kas vyksta iš tiesų? Užuot realizavęs savo gyvenimo uždavinius, altruistas įgyvendina svetimus tikslus ir svajones. Kokia tuomet jo paties egzistavimo prasmė? Ko jis pats atėjo į šį pasaulį? Kad atliktų tai, ko nori mama, tėtis, vyras, žmona, vaikas? O jo asmenybė, jo siela neturi jokios vertės? Altruistams aplinkinių interesai visada svarbesni būtent todėl, kad patys savęs jie nevertina ir nemyli", - tvirtina D. Kalinskis.
Mes nemylime savęs, todėl taip svarbu, kad mus mylėtų kiti. Už tą meilę esame pasirengę sumokėti bet kuo, net savęs išsižadėjimu.
Altruizmas - brangus dalykas...
O egoizmas? "Egzistuoja dvi šios gyvenimiškosios nuostatos rūšys: egoizmas savo sąskaita ir egoizmas kito sąskaita, - samprotauja psichoanalitikas. - Visi prakeiksmai, skirti egoizmui, paprastai priskiriami antrajai rūšiai, kai vienas žmogus naudojasi kitu nieko neduodamas mainais: jis nejaučia nei dėkingumo, nei poreikio kaip nors kompensuoti kito žmogaus pastangas."
Kompensuoti galima įvairiai: morališkai, materialiai, darant atsakomąją paslaugą, paremiant. Kalbama ne apie primityvų principą "tu man, aš - tau", kai skrupulingai skaičiuojama kiekviena paslaugėlė. Kalbama apie dėkingumą ir jo išraišką. "Toks egoizmas - savo sąskaita," - sako D. Kalinskis.
Štai ir visa buhalterija. Egoizmas būna laukinis ir būna racionalus. Net Biblija moko: "Mylėk artimą kaip patį save."
Jeigu jūs nemylite savęs, tai kas lieka artimui?..
Šaltinis: Inexpl
Parengė Vilma Skiotienė
Rašyti komentarą