Lošimo manija - itin klampi

Pasak specialistų, padėti kovoti su priklausomybę lošimui gali tie žmonės, kuriuos lošėjas gerbia: giminaitis, geras draugas, darbdavys, gydytojas. O programa, padedanti atsisakyti tokios priklausomybės, gali trukti ir visą gyvenimą.

Bijo pradėti vėl

"Visada mėgau žiūrėti futbolą, o prieš dvejus metus sužinojau, kad iš to galima ir užsidirbti", - sako Andrius (vardas pakeistas), kuriam sportinių lažybų istorija prasidėjo laimingai.

2012 m. jis suprato, kad gauti papildomų pajamų galima tiesiog žiūrint televizorių.

"Sugalvojau statyti pinigus tik už stiprias komandas, kurios tikrai negali pralaimėti. Man sekėsi. Po kiekvienų stiprios ir silpnos komandos rungtynių mano sąskaitoje vis daugėjo pinigų. Po truputį, bet daugėjo. Tai truko pusę metų, kol mano godumas manęs nepražudė. Jaučiau, kad turiu drąsos ir pakankamai žinių, jog galėčiau statyti daugiau", - pasakojo pokalbininkas.

Visą savo laisvą laiką Andrius praleisdavo prie televizoriaus ir kompiuterio ekranų - žiūrėjo rungtynes ir dėjo vis daugiau pinigų į lažybų sąskaitą. Jis tapo neatidus ir dažniau pralaimėdavo, kol sąskaitoje liko visai mažai pinigų, o mintyse buvo vien tik futbolas. Andrius sako tapęs abejingas viskam: darbui, muzikai, sportui, kompiuteriniams žaidimams, netgi žmonai.

"Vieną kartą žmona paprašė manęs nueiti iki vaistinės. Žinoma, aš supykau, nes nenorėjau atsitraukti nuo rungtynių, todėl pakeliui į vaistinę žiūrėjau tik į telefono ekraną, kur realiu laiku transliavo rezultatus. Būtent tada ir supratau, kad esu priklausomas, o noras užsidirbti išsiliejo į maniją. Anksčiau aš nesuprasdavau priklausomybių turinčių žmonių. Dabar suprantu, kaip sunku yra atsisakyti leisti pinigus statymams. Juk mintyse spinduliuoja viltis: aš išmanau apie futbolą, aš mėgstu futbolą, aš galiu laimėti, aš galiu užsidirbti daug ir greitai", - atviravo pokalbininkas.

Jis sakė pardavęs mašiną. Neklausė nei žmonos, nei draugų, prisipažįsta jautęsis pats protingiausias, kol vieną dieną neperskaitė kažkokio žmogaus, kuris prarado viską žaisdamas prie lošimo aparatų, istorijos.

"Jo priklausomybė buvo lyginama su narkomanija. Tada ir supratau, kokioje gilioje duobėje esu. Nebeturėjau nei pinigų, nei mašinos, draugus ignoravau, žmonos prie savęs neprisileisdavau", - pasakojo vyras.

Nuo to momento jis sako ir pradėjęs kovoti su savo priklausomybe, tačiau pirmas bandymas truko porą mėnesių ir baigėsi nesėkmingai.

"Dabar nežaidžiu. Jau ketvirtą mėnesį namuose neturiu televizoriaus, lažybų puslapiai internete yra užblokuoti. Kiekvieną dieną sakau sau: "Viskas, daugiau nestatysiu." Tačiau sėdžiu ir galvoju, kad taip sakiau jau daug kartų, bet vėl grįždavau prie lažybų. Nejaugi vėl grįšiu į tą bedugnę, pats to nepastebėjęs?" - savo baime dalinasi Andrius.

Padėjo telefono žaidimas

"Darbas Olandijoje apvertė mūsų gyvenimą aukštyn kojomis", - pasakojo Loreta (vardas pakeistas), kurios vyras turi priklausomybę nuo lošimų aparatų.

Moters sutuoktinis prieš ketverius metus gavo pasiūlymą dirbti Olandijoje, kur sėkmingai dirbo, o laisvalaikiu susitikdavo su kartu dirbančiais bičiuliais, kasdien lošdavusiais kazino prie žaidimų aparatų.

"Kartais jiems taip sekdavosi, kad vyrui kildavo mintys mesti darbą, tačiau tada jis į tai dar žiūrėjo kaip į pramogą, nors draugams tai jau buvo darbas, būdas pasipelnyti. Dažnai paskambinęs kalbėdavo apie tai, jog bičiuliai yra priklausomi nuo žaidimų aparatų, kad jis nori juos apsaugoti ir ištraukti iš šito liūno", - prisiminė Loreta.

Anot jos, kartą paskolinęs pinigų draugui, jog šis galėtų atsilošti, į lošimų pinkles pakliuvo ir jos vyras.

"Prasidėjo melagystės, kad užtruko darbe, kad sumažino atlyginimą. Grįžęs į Klaipėdą toliau lošė, bet nuo manęs tai slėpė. Sakydavo, jog vyksta į ofisą, kuriame paprastai praleisdavo vos kelias valandas, tačiau namo grįždavo jau sutemus. Paklausus, kas vyksta, atsakymas buvo vienas - turiu reikalų, daug darbo", - pasakojo moteris.

Iš pradžių ji sakė nė neįtarusi, kas vyksta, kodėl atšalo santykiai, o vyras tapo irzlus, piktas, nesukalbamas. Jo išėjimai iš namų ir grįžinėjimai paryčiais įgriso ir Loreta nusprendė, jog laikas skirtis.

"Sudėjau jo daiktus ir paprašiau palikti namus. Tuomet jis man ir prisipažino apie savo priklausomybę nuo lošimų aparatų. Žadėjo nebežaisti, tačiau pažado gebėjo laikytis vos savaitę ar dvi. Tuomet nusprendėme jį "užkoduoti". Važiavome į Kretingą, kurioje uždėjo kodą. Deja, neilgam - vos trim savaitėms. Vėl pykomės ir taikėmės, bandėme pabėgti nuo šios mūsų šeimą užgulusios problemos", - atviravo Loreta.

Moteris viliasi, kad vyras pagaliau surado būdą, kaip atsikratyti priklausomybės.

"Jis jau tris mėnesius nelošia, mat rado pakaitalą ėjimui į kazino - savo telefone turi žaidimo programėlę su lošimo aparatu ir taškais. Žaidimo principas toks pat - mesti pinigus į aparatą ir spausti mygtuką, kuris nulems tavo sėkmę arba nesėkmę", - pasakojo pokalbininkė, besidžiaugianti, jog šiuo metu vyrui užtenka šio žaidimo, nereikalaujančio pinigų.

Tiesa, gan atvirai apie savo polinkį lošti kalbėdavęs vyras jau kuris laikas vengia šios temos.

"Noriu tikėti, jog jo uždarumas padės jam užmiršti šį ketverius metus trukusį košmarą", - sakė Loreta.

12 žingsnių programa

Klaipėdoje jau ilgą laiką gyvuoja anoniminių lošėjų grupė, kur gali kreiptis kiekvienas asmuo, kuriam trūksta pagalbos. Vienintelė sąlyga, norint tapti draugijos nariu, - noras mesti lošti, jokių įmokų mokėti nereikia.

Šios organizacijos tikslas - padėti žmonėms pakeisti savo gyvenimą būdą. Grupės atstovų manymu, tai padaryti galima remiantis 12 žingsnių programa. Pirmas ir svarbiausias punktas joje - pripažinti sau, kad esi priklausomas.

"Ne šiaip sau pasakyti "Taip, aš esu priklausomas", o mintyse, sąmonėje užfiksuoti tai, kad sergi priklausomybės liga", - sakė grupės atstovas.

Paskutinis programos punktas - perduoti savo patirtį kitam, padėti jam pristabdyti priklausomybę.

"Programa gali trukti visą gyvenimą, jos realizavimą galima palyginti su rytine mankšta: jeigu žmogus nori būti sveikas ir sportiškas, jis mankštinasi kiekvieną rytą, tačiau jeigu vieną mankštą praleidžia, atsiranda noras praleisti ir kitas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad dėl to nieko nenutiks. Tačiau rezultatai matosi tik po ilgo laiko ir nuolatinio darbo su savimi", - sakė kalbintas minėtos grupės atstovas.

"Nesustabdykite savo gyvenimo"

Klaipėdos priklausomybės ligų centro medicinos psichologė Alanta Bendikienė teigia, jog dažniausiai žmonės į šį centrą kreipiasi dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų priklausomybės. Tačiau čia pagalba suteikiama ir asmenims, turintiems problemų dėl azartinių lošimų.

"Gyvenimas su priklausomu žmogumi labai sunkus. Jame yra visko: baimės, nusivylimų, melo, atsiprašinėjimų, atleidimo. Kartais nusvyra rankos, bet jei tai labai artimas giminaitis, dažnai jam daugiau nėra kam padėti. Todėl reikia daryti viską, kad išgelbėtum žmogų. Reikalingi veiksmingi ramūs pokalbiai be spaudimo - kalbėkitės tik ramiu tonu ir tik tuomet, kai toks žmogus yra visiškai blaivus. Niekada nesiaiškinkite santykių, jei jis girtas ar pagiringas. Kiekvienas gerai pažįsta savo artimą žmogų ir žino, kokie argumentai jį gali įtikinti. Svarbu pabrėžti, kad jums jo likimas rūpi ir kad jis prisidėtų prie bendrų pastangų. Priklausomybei progresuojant žmogui darosi vis sunkiau atlikti kasdienius uždavinius bei būti atsakingam, o artimieji mobilizuoja savo pajėgas ir stengiasi užglaistyti galimus neigiamus priklausomybės padarinius. Labai dažnai artimieji į patarimą pradėti patiems elgtis kitaip - nustoti "kaišioti pagalves" priklausomam žmogui - reaguoja priešiškai. Jie mano, kad per mažai stengėsi, kažką darė ne taip ar kažko nepadarė. Galvoja, kad turi dar pakentėti, ir priklausomas žmogus pagaliau pradės keistis. Neretai artimieji paprastai būna labai pavargę, pilni baimių ir prisiima aukos poziciją - kantriai nešti savo kryžių. Artimieji įtiki, kad jei tik priklausomą žmogų paliks jo valiai, pastarasis pražus. Viena iš sunkiausių užduočių yra suvokti, kad be atsitraukimo ir "pagalbos" nutraukimo galimybių, kad kažkas pasikeis, deja, mažai. Neleisdami žmogui patirti visų dėl jo priklausomybės susikaupusių praradimų, artimieji tiesiog tampa jo bendrakeleiviais ilgame susinaikinimo kelyje", - teigia psichologė.

Anot jos, padėti lošėjui gali tie žmonės, kuriuos jis gerbia: giminaitis, geras draugas, darbdavys, gydytojas. Labai svarbu įtikinti, kad priklausomas nuo azartinių lošimų žmogus suprastų savo problemą. Kai žmogus nepripažįsta problemos, įkalbinėjimai ar prašymai dažniausia neveikia.

"Pakeisti kito žmogaus nuomonę ir elgesį yra sudėtinga ir nelabai įmanoma. Tačiau galima keisti savo elgesį - pasirinkti bendrauti ar nebendrauti. Jei žmogus svarbus, galima parodyti susirūpinimą, tvirtai išsakant savo nuomonę - tu turi bėdų. Kai kada padeda kategoriška sąlyga - kreipkis pagalbos, tada pasikalbėsim. Jei žmogus sutinka kreiptis pagalbos, galima duoti jam adresą ar telefoną ir paraginti kreiptis pagalbos pačiam, kai kuriais atvejais galima palydėti iki įstaigos", - sakė A. Bendikienė.

Ji pabrėžė, kad nereikia pamiršti, jog priklausomybė neatsiranda staiga, tai procesas, kuris vystosi ne vienerius metus, todėl ir sveikimas reikalauja laiko ir didžiulių paties žmogaus pastangų.

"Reikia suprasti, kad galimybės paveikti priklausomą žmogų yra ribotos. Jei jis nenori, jo nepriversi. Jei padarysite viską, ką galėjote, kaltės jausmas negrauš. Gelbėdami savo giminaitį žmonės dažnai apleidžia savo gyvenimą, o juk dažnai jiems taip pat reikalinga pagalba dėl nuolat patiriamo streso. Jokiu būdu negalima leisti priklausomam žmogui griauti savo pačių gyvenimą - jei jaučiama, kad reikia pagalbos, būtinai reikia kreiptis pagalbos į specialistus. Jei neįmanoma pakeisti situacijos, būtinai reikia ieškoti kitų sprendimų: keisti požiūrį į situaciją, keisti gyvenamąją vietą, užsiimti savo gyvenimu", - sako psichologė.

Anot jos, potraukis lošti būdingas visoms be išimties socialinėms grupėms.

Nesėkmes lošiant dažnai lydi alkoholis ir narkotikų vartojimas, melas, stresas. Patiriami nuotaikos svyravimai, kuriuos sukelia pergalės ir pralaimėjimai. Dėl nuotaikų kaitos priklausomus nuo azartinių lošimų žmones vis dažniau aplanko suicidinės mintys.

"Atsakomybės vengimas ir problemos neigimas yra pagrindiniai priklausomybės simptomai ir pačiam žmogui į save kritiškai pažvelgti dažniausiai yra labai sudėtinga, todėl būtina pagalba iš šalies. Priklausomas asmuo neigia savo problemas ir neįžvelgia destruktyvaus elgesio pasekmių bei kaltina kitus. Jei žmogus atsisako kreiptis į psichologą ar kitą specialistą, tai tikėtina, kad pats nepakeis ir savo elgesio", - sako A. Bendikienė.

Informacija

Lošimų priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos priima žmonių prašymus neleisti lošti. Šių metų rugsėjo gale tokiame sąraše buvo 3 413 šalies gyventojų (155 moterys ir 3 258 vyrai).
Asmuo, pageidaujantis, kad galimybė lošti jam būtų apribota ir jis nebūtų įleidžiamas į lošimo namus ir lažybų punktus, su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu turi atvykti į Vilniuje įsikūrusią minėtą tarnybą arba į bet kurią lošimų organizavimo bendrovę, pasirašiusią susitarimą dėl savanoriško apsisprendimo nelošti užtikrinimo. Ten jis asmeniškai gali parašyti prašymą neleisti lošti. Prie prašymo pridedama nuotrauka (pageidautina - didesnio formato ir daryta pastaruoju metu).
Minėtą susitarimą yra pasirašiusios "Olympic Casino Group Baltija", "Nesė", VSGA, "Savas kazino", "Baltic Bet", "Orakulas", "Top Sport", Lošimų strateginė grupė, "Limonas".
Nuo 2012 m. vasario 10 d. lošimus B kategorijos automatų salonuose organizuojančios bendrovės "Bongo slots", "Novogaming Vilnius", "Tete-a-tete" kazino, "Unigames" ir "Top Sport" pasitraukė iš minėto susitarimo ir pradėjo vykdyti Atsakingo lošimo praktikos kodeksą. Vadovaujantis juo šios bendrovės priima tokius prašymus tik iš lošėjų, kurie lošia tik B kategorijos lošimų automatų salonuose.
Liguistas potraukis lošti yra psichologinis negalavimas, kurį galima diagnozuoti ir gydyti. Ši priklausomybė išsivysto palaipsniui, pastebimos trys pagrindinės ligos fazės. Pirmoji - "laimėjimų" fazė (trunka 1-3 metus), antrosios fazės metu lošėjas pralošia viską ir pradeda skolintis pinigų tikėdamasis atsilošti, tačiau po kiek laiko pralošia ir skolintus pinigus. Trečiojoje stadijoje nemaža dalis lošėjų prasimano pinigų lošimams neteisėtais būdais.
Liguistas polinkis lošti dažniausiai yra būdingas 21-55 metų amžiaus vyrams.