Legendos ir mitai apie sadomazochizmą

Čia taip pat gali būti įvairių variantų. Didžioji dalis BDSM gerbėjų paprasčiausiai bando tokiu jiems priimtinu būdu paįvairinti asmeninį gyvenimą, bet yra ir tokių, kurie gyvena vadovaudamiesi principu "šeimininkas (-ė) - vergė (-as)", ir tai jiems netrukdo susilaukti vaikų, važiuoti su draugais kepti šašlykų, dirbti, bendrauti su tėvais.

Viršesniojo ir Žemesniojo santykiai taip pat nebūna pagal vieną schemą: kai kas verčia savo vergą (vergę) nešioti antkaklį ar išsideginti

Viršesniojo vardą ant kūno, sėdėti tik prie kojų ir visada prašyti leidimo kreiptis, o kai kas paprasčiausiai elgiasi taip, kaip, pavyzdžiui, viršininkas darbe, ir tai taip pat vadinama dominavimu.

3. Tokie žmonės patiria malonumą tik tada, kai yra mušami arba patys muša.

Ne visai taip.

"Iš principo, žinoma, būna, kai žmogui paprasčiausiai, grubiai tariant, "neatsistoja", kol jis ko nors nesupurto ", - sako Kirilas Gotovcevas, teminės sadomazochistų svetainės internete įkūrėjas, teminių vakarėlių organizatorius ir straipsnių autorius.

- Bet paprastai visi beveik tokį patį malonumą patiria ir iš įprastų, vanilinių santykių".

Sado-mazo - lyg papildomas sugebėjimas, tiesiog išplečiantis galimybes.

4. Jie - ligoniai.

"BDSM - tai tiesiog vienas iš socialinių žaidimų pasiskirstant vaidmenimis, - sako K. Gotovcevas. -

Šį reiškinį galima vadinti kaip tik nori - kultūra, subkultūra, bendrija, tačiau jis buvo, yra ir visada bus. Niekam kažkodėl neateina į galvą pabandyti suprasti, kodėl vieniems žmonėms sekso metu patinka būti viršuje, o kitiems būtinai reikia, kad virš lovos kabotų veidrodis.

Su sado-mazo yra lygiai taip pat: tai tiesiog gyvenimo būdas, hobis, ir šie žmonės turi visą teisę užsiimti tuo, kas jiems patinka. Įprastai jie bendrauja su panašiais į save ir neviešina to, kas jiems teikia malonumą".

Jūs, ko gero, net negalėtumėte užtikrintai pasakyti, kad kolega, sėdintis šalia jūsų, nepraktikuoja sado-mazo.

Apibendrintai galima pasakyti viena - potraukis dominuoti arba paklusti kiekvienam iš mūsų yra įgimtas.

Jei sakome, kad kiekvienam vyrui yra įgimta būtinybė jaustis šeimos galva, medžiotoju, o kiekvienai moteriai būdinga kantrybė ir nuolaidumas, galima teigti, jog mes visi esame truputį sadomazochistai.

5. Tai labai pavojinga.

Pagrindinis BDSM pavojus yra ne dėl galimų fizinių sužalojimų - patyręs ir dėmesingas partneris net ir būdamas afekto būsenos niekada nesulaužys kitam rankos ir neišmuš dantų.

Gali kilti pavojus pažeisti psichiką.

Deja, nemažai žmonių naudojasi BDSM kovoti su savo kompleksais ir problemomis.

Tokiems "moraliniams sadistams" malonumą teikia žeminti savo partnerį, netgi sukelti jam pernelyg stiprų skausmą.

"Tai yra viena iš neteisingai suprantamos BDSM reiškinio esmės pasekmių. Esmė - ne žeminimas, o harmoninga dviejų priešybių sąjunga", - sako K. Gotovcevas.

Propaguojantieji BDSM - visiškai paprasti žmonės, neafišuojantys to, kas jiems teikia malonumą ir nesistengiantys įbrukti savo pomėgių kitiems.

Vis dėlto kiti jų bijo ir teisia - tokia yra bet kurios subkultūros atstovų dalia.

Mūsų tolerancijos amžiuje vis dar neišmokstame neteisti tų, kurie skiriasi nuo mūsų.

Skaitydami šią patetišką frazę įsižiūrėkite į tą akiniuotą paniurėlę, sėdinčią prie gretimo stalo ir nuolat spigiai kalbančią telefonu: iš kur gali žinoti - galbūt šįvakar ji paims į rankas rimbą ir užsitempusi latekso korsetą patrauks linksmintis į kokį nors sado-mazo klubą.

Svarbiausia susigalvoti kokį nors į tiesą panašų paaiškinimą, jeigu netyčia susitiktumėt...

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder