Laisvė nėra gėris nei blogis

2014-02-15 00:15

Ji mūsų pasirinkimas, kas ji yra.

Akivaizdu, jog kalbėdami apie laisvę žmonės turi galvoje skirtingas kategorijas arba teikia pirmenybę vis kitiems jos aspektams. Vieniems laisvė tėra filosofinė samprata, kitiems - tik fiziologinė, vienam asocijuojasi su atsakomybe, kitam - su ramybe. Vieni laisvę sieja su visuomenės, kiti su asmenine būsena, kuriai reikia subręsti.

Vieni tikina, jog per 24 metus tapome nelaisvesni. Kiti džiaugiasi, kad per tą laiką užaugo karta, kuri neturi su kuo palyginti. Kiekvieno teisė rinktis, ką asocijuoti su laisve.

Asmeninės asociacijos

Kai turime galimybę, švęsti Vasario 16-osios su šeima važiuojame į Vilnių. Dėl to visa apimančio laisvės jausmo, kuriame tą skendi šis miestas. Kartą, būdama Katedros aikštėje tarp žmonių, stebėjau atokiau stovintį seną žmogų. Siautė pūga, buvo šalta, žvarbu. Širdį virpino aikštėje lyg mūras išsirikiavusi iškilminga mūsų kariuomenė. Pakilo vėliava, užgrojo himnas. Vienišas senas žmogus nusitraukė nuo galvos kepurę, sugniaužė rankose ir žemai nulenkė galvą. Tas vaizdas - pūgos, palinkusio žilagalvio, vaikų, sėdinčių tėčiams ant pečių, ir saulėtų mūsų trispalvių - man primena laisvės vertę.

Laisvės grimasos

Klausinėdama žmonių, kas jiems asmeniškai yra laisvė, susidūriau ir su kurioziška situacija. Žinoma operos solistė už atsakymą į šį klausimą paprašė... atlygio. Konkretaus: jos koncertą reklamuojančio straipsnio. Ji teigė negaištanti laiko, jei nėra naudos. Manau, jog ir tai yra laisvės pasireiškimas. Laisvės pirkti, laisvės neparduoti.

Protų mūšis

Didieji įvairių epochų mąstytojai taip pat skirtingai traktavo laisvę. Filosofas Valerijus Gubinas yra pateikęs įdomią jų samprotavimų apžvalgą.

Anot vokiečių filosofo Georgo Hėgelio, žmogaus laisvė didėja priklausomai nuo žmogaus raidos. Faktas: nuo senųjų imperijų, kuriose jis buvo absoliučiai nelaisvas, iki šių dienų valstybių, kuriose jo laisvę garantuoja konstitucija, žmonija padarė didžiulį žingsnį.

[CITATA]

"Nieko panašaus!" - prieštarauja Fiodoras Dostojevskis. Laisvės "kiekis" nėra proporcingas gėriui pasaulyje. Iš laisvės gimsta blogis, nusikaltimai, karai... Mes bijome laisvės ir ieškome tų, kuriems galėtume ją įteikti, kad tik atsikratytume baisios atsakomybės naštos ir nebereikėtų atsakyti už savo poelgius. Pasaulyje tiek daug blogio ir kančios tik dėl laisvės! Tas pasaulis, kurį būtų sukūręs maištaujantis Ivano Karamazovo protas, būtų geras ir laimingas pasaulis, kitaip nei sukurtasis Dievo. Tačiau jame nebūtų laisvės. Tai būtų toks laimingas socialinis skruzdėlynas, tokia priverstinė harmonija...

Žmogų galima išgelbėti nuo blogio ir padaryti jį laimingą tik atėmus laisvę. Didžiojo Inkvizitoriaus nuomone, žmonėms reikia ne laisvės, o laimės, sočios kasdienybės ir išorinės jėgos, autoriteto, už kurio būtų galima pasislėpti.

"Pas mus visi bus laimingi, - sako Didydis Inkvizitorius Kristui, - ir daugiau nemaištaus, nekamuos vienas kito, kaip kad Tavo visuotinėje laisvėje. Mes juos įtikinsime, kad jie tik tada ir taps laisvi, kai mums paklus."

Įstatymas, net ir pats teisingiausias ir humaniškiausias, sunaikina dieviškumo pradą, sunaikina malonę, kurią gali pajusti tik laisvas žmogus.

"Ne", - nesutinka Imanuelis Kantas. Mes turime (ir galime) gyventi taip, tarsi būtume laisvi, t. y. atsakingi už savo moralinį pasirinkimą. Žinoma, žmogus niekada nebūna absoliučiai laisvas, jis priklausomas nuo tūkstančių faktorių. Tačiau nė vienas iš jų ir visi kartu sudėjus nenulemia vienareikšmiškai mūsų gyvenimo ir mūsų poelgių. Mes galime gyventi savo nuožiūra, tai yra motyvuoti savo gyvenimą ne tiek išorinėmis priežastimis, kiek vidiniais įsitikinimais. Anot Kanto, mes galime išreikšti save nepaisant nieko: nei likimo, nei mirties baimės. Nėra jokių biologinių priežasčių mylėti vienam kitą arba elgtis pagal sąžinę, tačiau yra priežasčių egzistuoti aukščiausiajai tvarkai.

Kantui laisvės įstatymas aukščiau gamtos įstatymų. Žmogus gali paaukoti gyvybę - eidamas prieš natūralų savo instinktą - atlikdamas pareigą. Tai ir yra žmogiškosios laisvės pasireiškimas.

O štai Benediktui Spinozai, kaip ir vėliau Karlui Marksui laisvė yra pažintina būtinybė: kuo daugiau žinau įstatymų, kuo atidžiau esu išanalizavęs aplinkybes, tuo laisviau galiu veikti.

Jeigu žiūrėsime į laisvę vien racionaliai, Spinoza su Marksu teisūs: netgi turėdamas galimybę "laisvai rinktis", žmogus renkasi tik iš esamų alternatyvų ir remiasi savo prigimtiniais bruožais. Tačiau tuomet laisvės tiesiog nėra: variantai primesti iš išorės, ir mes renkamės tik iš jų vadovaudamiesi nuo mūsų nepriklausančiais natūraliais poreikiais, savo spontaniškai kylančiomis emocijomis, racionaliais vertinimais, diktuojamais proto.

Kitaip tariant, mūsų sprendimas jau kaip ir ne mūsų... Vienintelis skirtumas, kurį galėtume čia įžvelgti, yra tarp kvailos laisvės ir protingos nelaisvės (suvoktos būtinybės).

"Laisvę reikia atsikovoti!" - ragina Karlas Marksas. Anot jo, visa žmonijos istorija - tai žmogaus kova už išsilaisvinimą nuo gamtos ir socialinių jėgų, kurios jam trukdo. Tik kovodamas už laisvę žmogus tampa žmogumi.

Jam prieštarauja Žanas Polis Sartras, kurio įsitikinimu, laisvė yra esminė žmogiška būsena, lemianti galimybes. Žmogus negimsta tam, kad paskui taptų laisvas, nes nėra skirtumo tarp žmogaus būties ir jo "laisvos būties".

Į laisvės bedugnę

"Laisvė yra pasirinkimas, tačiau mes nesirenkame būti laisvi; mes pasmerkti laisvei, įmesti į ją, - reziumuoja filosofas Valerijus Gubinas. - Kai liaujamės save traktavę kaip daiktus, kai suprantame, jog nėra patikimos ir garantuotos vietos po saule, suvokiame ir tai, kad po kojomis nėra tvirto pagrindo. Prieš mūsų akis - laisvės bedugnė. Reikia ištvermės ir stiprybės pasikliauti savimi."

PASAULIO IŠMINTIS

Niekada nieko žmogui nebuvo baisiau už laisvę.

Fiodoras Dostojevskis

Jeigu tu retai naudoji savo sparnus, jie išsiskleidžia skausmingai.

Nadėja Jasminska (Nadeya Yasminska)

Nėra didesnės laimės gyvenime nei pasirinkimo laisvė.

Tortonas Vailderis (Thornton Wilder)

Ne nelygybė sunki, o priklausomybė.

Volteras (Voltaire)

Monstrai yra realūs, vaiduokliai irgi. Jie gyvena mūsų viduje ir kartais mums vadovauja.

Stivenas Kingas (Stephen King)

Kuo daugiau įpročių, tuo mažiau laisvės.

Imanuelis Kantas (Immanuel Kant)

Mes tampame kovotojų dėl išgyvenimo tauta, kuri taip bijo ligų ir mirties, kad negali gyventi kaip laisvi žmonės.

Aleksandras Louenas (Alexander Lowen)

Psichologiškai beveik visi jie buvo vergai - tikėjimo vergai, tokių pačių kaip jie vergai, aistrų vergai, godumo vergai. Ir jeigu likimo valia kuris nors iš jų gimdavo arba tapdavo šeimininku, jis nežinodavo, ką daryti su savo laisve. Jis vėl skubėdavo tapti vergu - turto vergu, dirbtinumo, amoralių draugų vergu, savo vergų vergu.

Broliai Strugackiai

Tie, kurie pasirengę aukoti laisvę dėl saugumo, neverti nei laisvės, nei saugumo.

Bendžaminas Franklinas (Benjamin Franklin)

Visiška laisvė įmanoma tik kaip visiška vienatvė.

Tadeušas Kotarbinskis (Tadeusz Kotarbinski)

Baimė kyla tada, kai prarandi tikėjimą tuo, jog tu esi tu.

Jeigu pasiūlysi žmonėms rinktis tarp laisvės ir sumuštinio, jie pasirinks sumuštinį.

Džonas Boidas Oras (John Boyd Orr)

Laisvės paslaptis - emigruoti ne vieną kartą, o nuolat, emigruoti permanentiškai - bėgti nuo galutinių savo gyvenimo formuluočių.

Zinovijus Zinikas

"Ne" veda į laisvę.

Siuzana Njuman (Susan Newman)