Krizė šeimoje: "Žmona manęs nebemyli"

"Laba diena. Mūsų šeimoje - santykių krizė. Žmona man pasakė, jog manęs nemyli, aš jai tik kaip brolis ir ji norėtų pagyventi atskirai ar net skirtis. Ji teigia, kad tai jau tęsėsi apie metus. Ir ji netiki, kad mane kada nors mylėjo. Bet manau, kad tai netiesa. Ji ne vieną kartą prašė pasižadėti, kad vienas kito niekada nepaliksim ir pan. Mes jau draugaujame daugiau nei 6, o susituokę - daugiau nei 2 metai. Ar yra vilties išsaugoti santuoką? Ji teigia, kad nemyli ir nenori skaudinti. Kad lytinis potraukis mažėja. Ji jau nebenori mylėtis su manimi, vengia gulėti lovoje. Jai "trūksta meilės širdyje". Mano noras turėti lytinių santykių ją atstumia. Kuo labiau aš to noriu, tuo labiau ji tolsta nuo manęs. Prieš metus ji man buvo minėjusi, kad nenori būti reikalinga tik dėl sekso. Taip tikrai nėra. Man ji patinka dėl bendravimo paprastumo, supratingumo. Suteikiu jai laisvę - bendravimas su draugėmis, šokiai, išleidau pailsėti savaitei... Tikrai nesmurtauju, esu ištikimas, stengiuosi prisidėti prie buities darbų ir pan. Švelniai tariant, esu pasimetęs. Ką man reikia daryti? Ką mes turėtume daryti? Andrius"

Klausimus specialistei siųskite paspaudę čia Telefonas privačiai konsultacijai 8 685 78601

Kiekvienas iš mūsų norime mylėti ir būti mylimi. Kai to gyvenime trūksta - jaučiamės be galo nelaimingi, o atsivėrusios dvasinės tuštumos negali niekas užpildyti: nei dideli laimėjimai profesinėje srityje, nei aukštas statusas visuomenėje, nei laikinos pramogos... Niekas negali pakeisti to, ką gali suteikti mylimas žmogus. Šią seną tiesą patvirtina ir jūsų laiškas.

Daugumą žmonių klaidina įsitikinimas, kad laimei užtenka susirasti tinkamą partnerį - ir viskas neva eisis kaip iš pypkės. Tačiau užgimusi abipusė dviejų žmonių meilė tėra pati laimės pradžia. O jos pratęsimui reikia daugelio svarbių dalykų: pagarbos kito asmenybei, kito poreikiams, interesams, supratimo ir palaikymo sunkią minutę.

Laimė dviese - tai ir mokslas, ir menas, ir kūryba, vykstanti kiekvieną dieną tarp dviejų žmonių pačiose įvairiausiose gyvenimo situacijose.

Be abejo, laimė dviese neįmanoma be meilės, bet vien jos neužtenka. Nežinojimas ir nemokšiškumas šioje srityje, nerviniai sutrikimai ir kompleksai, atsinešti iš vaikystės ar paauglystės, net ir pačią karščiausią meilę dažnai paverčia slogiu nepasitenkinimu, nuobodžia buitimi ne kartu, o šalia vienas kito, abejingumu ir vaidais.

Nežinau jūsų santykių istorijos, todėl man sunku atsekti momentą, kada žengėte žingsnius, kurie atvedė į šiandienos situaciją. Kada jūsų žmonos meilė jums, kaip vyrui, pradėjo virsti "meile broliui". Gyventi su tokiais jausmais tikrai nelengva. Gal jūsų žmonos noras pagyventi atskirai yra noras suprasti savo jausmus jums? Tam reikia atstumo, laiko ir kantrybės.

Ką daryti jums?

Pirmiausiai - pabandyti kuo ramiau apie tai pasikalbėti su žmona. Apie jos staiga kilusį norą pagyventi atskirai ar net skirtis. Pasistenkite išgirsti ją. Neskubėkite daryti skubotų išvadų.

Kai kada santykius geriau nutraukti nei laukti, kol jie deformuosis, išsigims, virs akla neapykanta. Šiaip ar taip, nuspręsti turite jūs abu. Išgirsti vienas kito poreikius ir priimti abiem priimtiną sprendimą. Jeigu nepavyksta to padaryti savarankiškai, galite kreiptis pagalbos į šeimos santykių specialistą.