Kodėl taip skubama pradėti lytinį gyvenimą?

Kas skatina paauglius pradėti ankstyvą lytinį gyvenimą? - klausėme ginekologės Vaivos Eringytės, taip pat knygos "Nuo ančiuko iki gulbės" vienos iš autorių.

Šiais visuotinių painiavų laikais ne visiems aišku, kas yra paauglys ir kas yra ankstyvas lytinis gyvenimas. Laikausi Pasaulinės sveikatos organizacijos nuomonės, kad paauglystė trunka iki 18 metų.

Ankstyvi lytiniai santykiai gali būti atsitiktiniai pagal scenarijų "Taip atsitiko" ir neatsitiktiniai. Juos skatina draugystė su vyresniais vyrais, su narkomanais, jei patys tėvai gimdė būdami paaugliai, neturtas, nedarbas, palankios aplinkybės: alkoholis, narkotikai, paauglių nepriežiūra pagal scenarijų "vienas namuose", netinkama kompanija pagal scenarijų "visos taip daro", trūkstant namuose natūralios šeimos meilės.

Dažnai dvejojančios ir svajojančios keturiolikmetės meilės reikalai jos mamai visiškai nerūpi, nes mama, būdama išsiskyrusi, rūpinasi tik savo meilės reikalais.

Kokio amžiaus merginos pradeda lytinį gyvenimą?

Skirtingi tyrėjai pateikia skirtingus duomenis. Lietuvoje nekaltybę dauguma yra praradę iki 27 metų. Galiu spėti, kad daugiau nei pusei šiais laikais tai atsitinka iki 18 metų. Mano, gydytojos, praktikoje susipainiojusi savo vaikiškuose jausmuose jauniausia buvo 11 metų.

Kodėl taip skubama pradėti aktyvų lytinį gyvenimą?

Sakyčiau, kad taip gali būti dėl nusilpusio visuomenės gėdos ir drovumo jausmo, ypač jaunuomenės, dėl ankstyvos seksualios paauglių fantazijos, ne be žiniasklaidos pagalbos, dėl nepakankamos pagarbos kitos lyties žmogui.

Gėdos jausmą, drovumą ir pagarbą priešingai lyčiai mums išugdo nuo mažumės, o vėliau mes tuos jausmus ugdomės patys.

Kokios dėl to iškyla problemos?

Nėštumas paauglystėje, abortas, lytiškai plintančios ligos, nelaimingi atsitikimai avarijose, grįžtant iš per ankstyvų vakarėlių. Nereikalingi seksualiniai išgyvenimai, bloga nuotaika, negalėjimas pasijausti laimingam, negalėjimas pajausti lytinio pasitenkinimo.

Ankstyvi lytiniai santykiai būdingi visoms prostitutėmis tapusioms merginoms. Tai prilygsta sunkiam patirtam seksualinės prievartos šokui.

Alkoholizmas, narkomanija ir depresija - potrauminio streso pasekmė. Paauglė su savo vaiku dažniausiai papildo skurdųjį visuomenės sluoksnį.

Kiek ir kada tėvai su paaugliais turėtų apie tai kalbėtis?

Pagal atliktus tyrimus paaiškėjo kad tik 46 procentai apklaustųjų mano, kad vaikai informaciją apie lytinį švietimą turi gauti iš tėvų. 39,2 procento respondentų įsitikinę, kad vaikų lytinis švietimas turėtų būti pradedamas nuo 10-15 metų, 30,7 procento mano, kad nuo 7-9 metų.

Visi tėvai teisūs, nes lytiškai šviesti, o tiksliau - lytiškai vaikus ugdyti šeimose reikia nuo 5 iki 17 metų. Tai nepertraukiamas gerumo, dorumo, skaistumo, santūrumo ir gėdos jausmų ugdymo procesas.

Ar paauglių, gyvenančių dideliuose miestuose ir provincijoje, problemos skiriasi?

Sovietmečiu Kauno medicinos universiteto darbuotojai nustatė, kad kaimo vietovėje paaugliai buvo mažiau seksualūs negu mieste. Tai buvo aiškinama dideliu merginų užimtumu ūkio darbuose. Šiandien aš taip teigti neišdrįsčiau.

Šiuo metu provincijoje gal yra mažesnės galimybės moteriai lavintis, studijuoti, todėl merginos poruojasi anksčiau. Įžvelgiau visoms per anksti pradėjusioms lytinį gyvenimą bendrą bruožą - sustoja jų asmenybių vystymasis. Per anksti išgyvenę daugelį žemesniųjų meilės formų, niekaip negali suprasti, kas yra Tėvynės meilė.