Pozityviai nusiteikę žmonės labiau pataikauja savo įnoriams ir neadekvačiai vertina problemas. Jie linkę rizikuoti ir taip pasididina ankstyvos mirties riziką.
Kita vertus, nervingi žmonės rizikuoja užsitarnauti skrandžio opą. Emocinis nestabilumas verčia maitintis nereguliariai, sutrikdo miegą, skatina žalingus įpročius. Dėl to padidėjęs rūgštingumas ardo skrandžio sieneles, o streso hormono kortizolio antplūdis sukelia galvos skausmus, šlapimo pūslės problemas. Užtat nervingi žmonės dažniau užsiima seksu.
Taip pat pastebėta, kad žmonės, pasižymintys jautrumu ir atjauta, rečiau patiria širdies smūgį.
Priešiškos, agresyvios moterys labiau rizikuoja susirgti krūties vėžiu, agresyvūs vyrai - žarnyno vėžiu, mat stiprūs emociniai proveržiai silpnina imuninę sistemą.Pyktis 50 proc. padidina ir širdies negalavimų galimybę: dėl reakcijos į stresą kyla kraujo spaudimas ir padažnėja širdies dūžiai.
Ekstravertai - atvirkščiai - šiuo atžvilgiu saugesni. Prie jų rečiau kimba infekcijos ir jie greičiau sveiksta susirgę. Tikriausiai todėl, kad jie lengviau priima likimo iššūkius bei noriau aptaria savo bėdas su gydytojais.
Drovūs žmonės 50 proc. dažniau patiria insultą arba širdies smūgį. Juos dažniau puola virusinės infekcijos. Manoma, jog dėl to, kad jie pasirenka uždarą gyvenimo būdą ir viską, kas nauja, išgyvena kaip stiprų stresą.
Rašyti komentarą