„Vineriai“ yra Vilniuje ir Klaipėdoje, likusi dalis labiau – „lūzeriai“, tai nestebina. Mane gerąja prasme stebina santykinai aukštesnis optimistų skaičius. Jei tikėti sociologų duomenis, 42 proc. – jau ne toks blogas rezultatas kraštui, kuris pasižymi liūdna statistika“, - „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė A. Liepuonius.
„Iš praeities mes atsinešame ne tik kultūrines, socialogines, istorines priežastis. Liaudies ar tautos charakteris veikia auklėjimo stilius ir taip mes formuojame būsimąjį žmogų, jo laikyseną: pasimistinę ar optimistinę.“
„Pakeisti tai yra labai sunku. Čia aš nebūčiau labai didelis optimistas. Atskiri žmonės gali pasiekti optimistinių rezultatų, tačiau jei kalbėsime apie visą visuomenę, tai daug pastangų reikalaujantis dalykas. Juo labiau,kad yra toks dalykas, kaip Zigmundas Froidas sakė, pasikartojimo prievarta. Vaikas, kurį tėvai auklėjo autoritariniu stiliumi, gali sakyti, kad jis savo vaikų taip neauklės, deja, patirtis rodo, kad labai sunku atsiplėšti nuo tų plyšių“, - tikino pašnekovas.
Psichologo teigimu, kiekviena laikysena – tiek optimistinė, tiek pesimistinė – turi savų minusų ir pliusų.
„Momentinė nuotaika tikrai gali būti pesimistinė, žmogus gali būti niurzglys, piktas, tačiau esminė laikysena, vadinamoji gruntinė nuotaika yra optimistinė. (...) Kai kurie Pietinių kraštų gyventojai yra karštakošiai ir pikti, tačiau širdyje jie – optimistai.“
Psichologo A. Liepuoniaus teigimu, būna tokių dienų, kai gerą nuotaiką reikia susikurti tiesiog dirbtinai.
„Kartais reikia egoistiškai pagalvoti, kad įvesti dirbtiną optimistišką nuotaiką yra verta vien dėl to, kad bus geresnis jūsų rizikos, emocinis ir socialinis intelektas, kūrybinis potencialas. Čia jau prasideda smagūs ir reikalingi dalykai, o būtent jie dažnai gyvenime užtikrina sėkmę.“
Psichologas pabrėžia, kad pesimistinė nuotaika veikia žmogaus mąstymą, tad labai svarbu, jo nuomone, netapti nuotaikos laikysenos vergu.
Parengė Laura Bagdžiūnaitė
Laida „Dienos klausimas“ transliuojama darbo dienomis 13.10 val.
Rašyti komentarą