Kodėl esame agresyvūs

Žmogus negimsta agresyvus ir piktas. Tokiu jį paverčia gyvenamoji aplinka, toks, nesusidorodamas su sudėtingo gyvenimo problemomis, jis virsta pats. Pabandykime pasiaiškinti nuodugniau. „Agresija - motyvuotas destruktyvus elgesys, prieštaraujantis žmonių sambūvio normoms, kenkiantis puolimo objektams, žmonėms darantis fizinę žalą arba jiems sukeliantis psichologinį diskomfortą“. Kitaip tariant, agresija naikina patį agresorių ir aplinkinį pasaulį. Tai kodėl gi, nepaisant liūdnų padarinių, jos šiandien aplink mus tiek daug?

Šaknys - vaikystėje

Visuomenė, kurioje gyvename, primena autobusą, prisigrūdusį keleivių ir nesibaigiančiu keliu lekiantį nežinia kur. Tai yra kiekvienas, esantis jo viduje, tikslą, aišku, turi, bet judėti į jį bendrakeleiviai priversti vienu keliu ir viena transporto priemone. Jie važiuoja, jausdamiesi nevienodai komfortiškai: kas išsidrėbė ant šio hipotetinio autobuso antrajame aukšte esančio minkšto gulto, kas atsilošė patogiame krėsle, kas sėdi ant kietos, bet tvirtos kėdės, o kai kas stovi, laikydamasis už turėklų ir jau pavargo. Yra ir tokių, kurie tyso ant šaltų grindų. O autobusas vis didina greitį. Be to, kelias, kuriuo jis važiuoja, nėra lygus - duobės, staigūs posūkiai, kalneliai ir slėniai, o tai keleiviams neprideda ramybės ir patogumo.

Jeigu atsisakysime alegorijos, elgsenos modelius didžia dalimi diktuoja pats gyvenimas. Jo ritmas toks greitas, kad laiko sustoti ir pagalvoti žmonėms neužtenka. Konkurencija dėl vietų bent ant kietų kėdžių, nekalbant apie patogius krėslus, labai didelė, o pretendentų daug daugiau negu patogių „vietų po saule“. Ir tuomet daugelis pradeda ryžtingai ir šiurkščiai darbuotis alkūnėmis, ant bendrakeleivių - kaimynų išliedami susikaupusį nuovargį, pavydą, baimę, godumą, kartu bandydami atimti tai, kas kitam atiteko atsitiktinai, kaip jie įsivaizduoja, o ne pelnytai.

Priežasčių reikia ieškoti vaikystėje. Griežti tėvai, meilės ir teigiamų emocijų trūkumas, ypač iki penkerių metų, autoritarizmas šeimoje arba mažose grupėse - vaikų darželyje arba kieme - pasirinkimo vaikui nepalieka: įsitvirtinti jis gali tik agresyviais veiksmais. Taip pat nuolatinis agresyvumas yra pasekmė nepalankių sąlygų asmenybei formuotis ir suvokti save kaip visuomenės narį. Kuo žemesnis žmogaus išsivystymo lygis, tuo agresyviau jis elgiasi su tais, kuriuos identifikuoja kaip „nepelnytai atsidūrusius aukščiau“ - tai akivaizdus pavydo pavyzdys. Agresyvūs žmonės prisitaiko prie aplinkos, mėgindami kitiems primesti savo dominavimą ir versdami kitus užleisti jiems kelią - taip pasireiškia nepasitikėjimas savimi ir baimė būti nustumtam nuo bet kokių gėrybių, dvasinių arba materialinių.

---

Adrenalinas - stimuliatorius ir griovėjas

Specialistai, psichologai ir neurologai, tvirtina, kad nuolatinis nerimo ir baimės jausmas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, dėl to atsiranda didelė ankstyvų infarktų ir insultų rizika. O pavydintis aplinkiniams žmogus turi šansų sulaukti infarkto du su puse karto greičiau už tą, kas į kitų sėkmę reaguoja ramiai arba džiaugsmingai.

Pavydas gerokai padidina hormonų disbalansą žmogaus organizme, o nepasitikėjimas savimi ir savęs žeminimas, kurie taip pat yra viena iš pagrindinių agresyvaus elgesio priežasčių, - onkologinių ligų tikimybę.

Godžiam ir valdingam žmogui dažniau negu kitiems atsiranda virškinamojo trakto problemų, iki bulimijos arba anoreksijos, keliančių didelį pavojų sveikatai. Bet kuris agresyviai nusiteikęs žmogus nuolatos jaučia stresą. Jis įsitempęs, beveik visur mato priešus ir yra pasirengęs pulti ir gintis net ten, kur to visiškai nereikia, todėl streso hormonų - adrenalino, kortizolio, noradrenalino, tiroksino - lygis visąlaik yra aukštas, ir tai nepastebimai naikina tokio agresoriaus organizmą.

Adrenalinas - galingas hormonas, jam veikiant susitraukinėja raumenys, pasirengdami „kautis arba sprukti“, jis didina kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį, lėtina virškinimą, net kraujas nuslūgsta iš skrandžio ir žarnyno ir plūsteli į raumenis. Jeigu stresas neilgas, adrenalino pliūpsnis naudingas, bet esant nuolatiniam stresui pertekliniai hormonai į organizmą plūsta be perstojo - juk agresyvus žmogus metų metais pyksta ant viso pasaulio.

Savo menkumo jutimas, baimė ir pyktis - štai tokie jausmai kiekvieną dieną lydi nelaimingąjį. Dėl didelio adrenalino kiekio, nemažėjančio ilgą laiką, aukštas kraujospūdis ir dažnas pulsas tampa įprastu reiškiniu. O organizmui tai labai žalinga, kraujyje padaugėja cukraus, didėja kraujo krešumas, dėl to gali susidaryti trombų, padidėti krūvis skydliaukei, gaminama daugiau cholesterolio. Ilgas visų šių veiksnių poveikis tiesiog žudo.

Pasakyk man, ką valgai...

Ne per seniausiai Amerikos mokslininkai išsiaiškino, kad, be psichologinių ir moralinių aspektų, žmogaus agresyvumą gali didinti ir kai kurie maisto produktai. Pavyzdžiui, transformuoti (surogatiniai) riebalai, kurių yra majoneze, margarine, keptose bulvytėse, bulvių traškučiuose, kečupe, spragėsiuose, tortuose, pyraguose, vafliuose, spurgose, krekeriuose, džiūvėsėliais apibarstytuose pusfabrikačiuose, leduose, sultinių koncentratuose, tirpiose sriubose. Tirdami 1300 savanorių, kurių pusė buvo maitinama kenksmingais produktais, mokslininkai nustatė: transformuoti riebalai išties gali sukelti elgesio pakitimų, didina dirglumą. Eksperimento dalyviai, vartojusieji šiuos pakitusius riebalus, jautė įvairaus stiprumo emocijas - pradedant paprastu nekantrumu ir baigiant tikra nemotyvuota agresija.

---

Daugelis taip pat mano, kad mėsą mėgstantys žmonės yra agresyvesni už tuos, kas valgo tik augalinį maistą. Ginčai dėl mėsėdystės ir vegetarizmo netyla metų metais, bet būtų kvaila manyti, kad jeigu nevalgysime mėsos, tapsime ne tokie agresyvūs ir dorovingesni. Mūsų agresyvumo šaknys daug gilesnės, negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Perėjęs prie vegetariško maisto, agresyvus žmogus, netekęs įprasto ir sotaus maisto, taps dar agresyvesnis.

Kaip elgtis su agresyviai nusiteikusiu žmogumi?

* Pirmiausia svarbu tinkamai nusiteikti. Neleiskite sau galvoti: „Kaip jis drįsta taip su manimi kalbėti!“ - tokios mintys trukdys išgirsti pašnekovą. Liepkite sau likti ramiam ir įtikinkite save, kad būsite padėties šeimininkas.

* Naudokite tinkamą kūno kalbą. Laikykitės tiesiai ir maksimaliai atvirai, sakydami sau: „Aš visiškai ramus, padėtį valdau ir galiu susidoroti su šia problema“. Giliai kvėpuokite. Palaikykite kontaktą akimis ir nepastebimai stuomeniu palinkite į oponento pusę. Jei įmanoma, taip pat reikia imituoti jo kūno kalbą, bet jeigu jis mostaguoja kumščiais jums prieš nosį, vargu ar verta jį mėgdžioti. Tiesiog jeigu žmogus kalbasi su jumis stovėdamas, jums taip pat reikėtų stovėti, o jeigu jis sėdi - atsisėskite ir jūs.

* Dabar įdėmiai išklausykite, ką jis kalba. Įtūžus retai kam pavyksta aiškiai išdėstyti savo mintis. Supykęs žmogus pirmiausia nori „nuleisti garą“. Suteikite jam šią galimybę ir nepertraukite. Tegu jis iki soties išsikalba. Juk jis vis tiek neišgirs jokių jūsų argumentų, kol pats neatvės. Pradėkite klausinėti tik tuomet, kai jis išsakys viską, kas susikaupė. Jūsų balsas turi skambėti įtikinamai, tai yra turi būti lygus ir santūrus.

* Nenusileiskite jam nė per milimetrą: juk jis tiksliai žino, kaip žmones veikia jo elgesys, ir įprato nugalėti, sėdamas baimę. Išlikite ramūs, ir puolimas bus sustabdytas. Nereikia piktintis, juolab - teisintis. Pasistenkite pokalbiui suteikti konkretumo ir logiškumo.

* Leiskite agresyviam pašnekovui nusiraminti ir priverskite jį teisintis dėl savo elgesio.

* Ieškokite būdų sumažinti įtampą. Agresyvus žmogus mėgsta būti opozicijoje. Atsisakę konfrontacijos ir sutikę su jo požiūriu, jį sutrikdysite.

* Neleiskite žmogui įsitverti klaidingos nuomonės. Atkakliai, ramiai ir švelniai padėkite jam teisingai suvokti padėtį.

* Jeigu jis vis dėlto atsisako elgtis kitaip, toliau šaukia ir kelia skandalą, jums reikia iškelti savo sąlygą, pavyzdžiui: „Jeigu toliau kalbėsite su manimi pakeltu balsu, paprašysiu jus išeiti“.

Apskritai žmonės įvairiai reaguoja į stresą ir skirtingai vertina tas pačias problemas: to, kas vieną žmogų išveda iš pusiausvyros, kitas net nepastebės. Užuot sakę: „Nesuprantu, kodėl tu taip įsiutai ir susierzinai, juk tai visiškas menkniekis!“, pasistenkite susitaikyti su faktu, kad kiekvienas iš mūsų - unikalus. Ir tuomet lengvai susidorosite su bet kurio žmogaus, per gyvenimą važiuojančio tuo pačiu autobusu, kaip ir jūs, agresija.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"