Kiekviena diena - meno kūrinys

Kūrybiškumas dažnai klaidingai siejamas su daile, poezija ar kitomis meno šakomis. Tačiau tai reikštų, kad visi menininkai yra kūrybiški, o visi buhalteriai - nekūrybiški. Toli gražu ne.

Negana to, būti kūrybiškam kiekvienam žmogui labai naudinga! Pasirodo, tai gerina mūsų fizinę ir psichinę sveikatą, imuninę sistemą ir suteikia didesnį pasitenkinimą gyvenimu. Tad kaip išlavinti savo kūrybiškumą?!

Kas yra kasdieninis kūrybiškumas?

Įsivaizduokite, kad rytą atsikėlęs vietoj savo įprasto kostiumo apsirengėte ryškiais, žaliais drabužiais. Tada spontaniškai paskambinote draugui ir pakvietėte jį nuvažiuoti į kitą miestą. Ten per pietus užsisakėte netradicinį patiekalą, kurio paprastai niekada nevalgote, o grįždamas namo papasakojote savo kelionės draugui gerą anekdotą, kuris jį prajuokino. Kaip pavadintumėte tokią linksmą dieną? Argi tai nebūtų kūrybiškumo pasireiškimas?

Kasdieninį kūrybiškumą R. Richards apibrėžia kaip žmogaus originalumą darbe ir kitoje kasdieninėje laisvalaikio veikloje. Tai - žmogui išlikti būtina savybė - ją turi (ir privalo turėti) kiekvienas. Kūrybiškumas - tai ne tik patys atliekami dalykai, bet ir jų atlikimo būdas. Procesas yra ne mažiau reikšmingas nei rezultatas.

Dažnai nė nepastebime, kad esame kūrybingi kasdieniniame gyvenime. Pavyzdžiui, vartojame žodžius ir sakinius, kurių nesame sakę anksčiau, išreiškiame savo mintis vis kitaip. Tiesiog niekada nesusimąstome, kiek kūrybiškumo yra mūsų kalboje. Žmogus nėra būtybė, kuri instinktyviai suka tokį patį lizdą, kaip ir visi kiti tos rūšies atstovai. Mes, žmonės, kasdien lanksčiai improvizuojame, pritaikome naujas žinias ar kuriame. Kartais tai darome dėl jausmų, o kartais tiesiog rinkdamiesi iš daugybės galimybių. Biologas E. Sinott pateikia augalo - nakvišos, kuri šaltu oru žydi rausvais žiedais, o atšilus - baltais, - pavyzdį. Asmuo turi kur kas daugiau būdų prisitaikyti prie aplinkos ar pritaikyti aplinką prie savo poreikių nei nakviša. Kasdieninis kūrybiškumas padėjo žmogui išlikti sunkiausiomis sąlygomis, kai reikėjo badmečiu susirasti maisto, sušilti žvarbią žiemą ar kitais kritiniais atvejais. Filmuose ar knygose susipažįstame su istorijomis, kaip nedidelė dalis žydų tautos atstovų išgyveno nacių genocidą dėl savo kūrybiškumo - įsirengė originalias slėptuves ir išbuvo jose gana ilgai, kol praėjo didžiausias pavojus.

Išlaisvinkite mūzą

Kokiomis formomis pasireiškia mūsų kasdienis kūrybiškumas? Ką galime padaryti kiekvienas, kad nauja diena būtų kupina ko nors originalaus? Sąrašas galėtų būti begalinis. Gal šiandien tiesiog papasakokite kolegoms kokį nors juokingą nutikimą arba nuvažiuokite į darbą kitu keliu nei įprastai? O gal pabandykite pagaminti dar neragautą patiekalą ar kaip nors patobulinkite jau seniai žinomą receptą? Ar išdrįstumėte nusidažyti plaukus kokia nors netikėta spalva? Kad ir ką sugalvotumėte, viskas tinka. Svarbu, kad tai būtų kažkas originalaus ir jums reikšmingo, atlikto neatsitiktinai. Jei pavyksta kiekvieną dieną nuspalvinti nors vienu neįprastu nutikimu, sveikiname. Tai reiškia, kad jūs nepatenkate į tą 30 procentų žmonių grupę, kuri savo gyvenime nesugeba nuveikti nieko įdomaus, neįprasto ir naujo.

Pirmasis žingsnis - tai tikėjimas, kad ir jūs galite būti kūrybiškas. Didžiausia kliūtis šiame kelyje - įsitikinimas, kad neturite reikiamų savybių, kad kūrybiškumas - ne jums. Net jei niekas nėra jūsų pavadinęs originaliu, be galo svarbu suvokti, kad galimybių kurti turi kiekvienas. Kūrybiškumas, kaip ir kiti mūsų sugebėjimai, gali ir turėtų būti lavinamas. Leidimas sau žaismingai eksperimentuoti, noras mokytis iš savo klaidų ir atkaklumas - tai raktai, padėsiantys išlaisvinti jūsų galbūt jau seniai slopinamas kūrybines galias. Atsipalaiduokite ir leiskite sau tiesiog būti savimi. Nesmerkite savęs ir nevertinkite kritiškai to, ką darote. Nelaukite ypatingo įkvėpimo. Tiesiog imkitės veiklos. Nesureikšminkite proceso. Ramiai darykite tai, ką norite daryti, ir leiskite mūzai aplankyti jus. Jei užsiimate mėgstama veikla, tuo, kas artima širdžiai, įkvėpimas būtinai ateis. Tik svarbu nepasilikti darbų paskutinei minutei, nedaryti jų įsitempus. Malonumas, patiriamas iš to, ką darote, suteiks visas galimybes pasireikšti kūrybai.

Kūrybiškumo anatomija

Ar kūrybiškumas priklauso nuo žmogaus protingumo? Mūsų visuomenėje įprasta manyti, kad protas lemia ir tai, kiek kūrybiški galime būti. Į kai kuriuos intelekto testus įtraukiamos ir skalės, matuojančios asmens kūrybiškumą. Susidaro įspūdis, kad protingesnis žmogus yra ir kūrybiškesnis. Iš tikrųjų yra ne visai taip. Kūrybiškumas nepriklauso nuo intelekto lygio, o "protingesnis" nereiškia "kūrybiškesnis". Tačiau minimalus intelektas kūrybinei veiklai yra būtinas. Protingas ir aukštas pareigas einantis fizikos profesorius gali puikiai išmanyti savo darbą ir būti produktyvus, publikuoti daug mokslinių straipsnių, tačiau kūrybos srityje smarkiai atsilikti nuo aukštojo išsilavinimo neturinčio turgaus prekeivio. Namuose sugedus kokiam nors įrankiui ar atsidūręs kokioje kitoje netikėtoje kasdieninėje situacijoje, prekeivis gali išsisukti kur kas kūrybiškiau ir patirti daug mažiau nuostolių nei profesorius.

Kyla kitas klausimas: ar kūrybiškumas paveldimas, ar jį gali nulemti mūsų genai? Savo aplinkoje dažnai matome šeimas, kuriose tam tikros savybės perduodamos iš kartos į kartą. Pavyzdžiui, gausu žymių muzikantų, aktorių, rašytojų, medikų ar verslininkų, kurie verčiasi tuo, kuo ir jų tėvai, seneliai, o gal net proseneliai. Ar tai reiškia, kad šių žmonių tinkami genai ir jie yra talentingesni tam tikroje srityje nei kiti? Genų įtakos visiškai paneigti negalime - kai kurie žmonės tikrai gimsta su didesniais meniniais gabumais. Kažkas turi absoliučią klausą, o kitam tiesiog stulbinančiai puikiai sekasi tapyti. Vis dėlto, kad ir kokie būtų mūsų genai, kiekvienai veiklai reikalingas įdirbis ir lavinimas. Todėl šeimomis tęsiamos tradicijos gali būti tokios gajos ne dėl įgimtų sugebėjimų, bet dėl to, kad nuo mažens vaikas buvo lavinamas. Jis buvo mokomas daryti tai, ką darė jo tėvai, ir tų pačių dalykų galbūt mokys savo vaikus. Tad visų laurų genams skirti toli gražu neturėtume. Nereikia pamiršti, kad kūrybiškumas dažnai reiškiasi įvairiose srityse. Žmogus, kuris gerai tapo, dažnai ir labai gerai rašo. Todėl pagrindinė užduotis yra tiesiog kūrybiškumo lavinimas. Šaunu, jei tai daro tėvai ar mokytojai. Tačiau net jei to neteko patirti vaikystėje, jūs vis tiek turite tokias pačias galimybes būti kūrybiškas. Pradėkite kūrybiškumą lavinti pats.

Kaip ir kada kurti?

Kaip jau minėjau, būtina patikėti, kad galite kurti. Kai pasitikėsite savimi, pasistenkite, kad kūryba taptų jūsų įpročiu. Kiekvieną dieną pagalvokite apie tai, ką galite padaryti originalaus ar kitaip, nei jums įprasta. Džiaukitės kiekvienu, kad ir menkiausiu, savo kūrybiškumo pasireiškimu. Jei nuolat skubate, vieną dieną pabandykite viską daryti lėtai. Jei mėgstate kasdien dėvėti puošnius drabužius, vieną rytą apsirenkite ką nors paprasto. Stebėkite savo savijautą, kai darote ką nors naujo. Nebijokite eksperimentuoti. Jei ką tik išbandyta veikla nepatiks, visada galėsite grįžti prie mėgstamos ar išbandyti dar begalę kitų.

Siekiant ugdyti kūrybiškumą, verta išnaudoti rytines valandas. Kol esame užsimiegoję, mūsų racionalusis protas dar ne taip stipriai kontroliuoja tai, kas vyksta, todėl yra didesnė galimybė iš pasąmonės išlįsti ten slypinčioms mūsų kūrybinėms galioms. Kad ir koks būtų jūsų tikslas - eilėraštis, naujas baldo modelis ar geras pardavimo pasiūlymas - pabandykite kūrybos proceso imtis 7 valandą ryto.

Kūrybiškumui lavinti padės ir gebėjimas stebėti save. Reikia išmokti "įjungti vidinį stebėtoją", kuris dienos metu nuolat fiksuotų jūsų mintis. Dažnai kūrybiškas problemos sprendimas yra tiesiog neįmanomas, nes žmogus, bandydamas ką nors padaryti, sau sako: "Aš netalentingas. Kam aš taip stengiuosi? Vis tiek bus už mane šį darbą padariusių geriau." Sustabdykite save tą pat akimirką, kai tik jūsų vidinis stebėtojas pamato, kad taip galvojate. Svarbiausia įsisąmoninti, ką mąstote. Tada galite diskutuoti su savimi ir pakeisti savo mintis. Visada galvokite, kad jus lydi sėkmė ir kad jūsų darbo rezultatas neabejotinai sulauks pasisekimo. Neigiamų minčių pakaitalas gali būti bet koks, svarbu, kad jis būtų pozityvus ir kad jūs juo pats patikėtumėte.

Manoma, kad kūrybinį procesą sudaro keturi etapai: pasiruošimas, inkubacinis periodas, išryškėjimas ir patikrinimas. Pirmiausia mes pagalvojame, ką norėsime daryti. Tada renkame tam reikalingą informaciją. Vėliau tas žinias "apvirškiname". Galiausiai įgyvendiname savo sumanymą ir patikriname gautą rezultatą. Ši schema puikiai iliustruoja, pavyzdžiui, rašinėlio, mokslų baigiamojo darbo, straipsnio rašymą. Pradžioje pasirenkama tema. Tada ieškoma medžiagos. Perskaičius susirinktą literatūrą, pamažu pradedama rašyti (rytinės valandos tikrai efektyviausios, nes dažnai būna likusios tik jos, ypač studentams). Kai jau turime rezultatą, skaitome ir tikriname, ar jis mums patinka. Toks yra malonusis kūrybos procesas.

Skanaukite gyvenimą

Dažnai diskutuojama apie tai, ar kūrybiški žmonės pasižymi ir kitomis ypatingomis asmeninėmis savybėmis. Egzistuoja mitas, kad kūrybiškumas susijęs su psichinėmis ligomis. Manoma, kad psichiniai ligoniai yra kūrybiški. Ir jei jau esi labai kūrybingas, tai galbūt tau ir kokio varžtelio trūksta. Šis mitas turi mokslinį pagrindą - jei imsime tam tikras psichines ligas, pavyzdžiui, bipolinį sutrikimą (maniją-depresiją) arba kai kurias šizofrenijos formas. Tyrimai rodo, kad manijos būsenos ligoniai išgyvena stipresnes emocijas, patiria energijos ir pasitikėjimo savimi perteklių, o tai, sergant nelabai intensyviomis ligos formomis, gali lemti didesnį kūrybiškumą. Vis dėlto psichiniai sutrikimai nėra būtina kūrybiškos asmenybės portreto dalis.

Kyla klausimas: ar išvis egzituoja tokios savybės, kurios būdingos daugeliui kūrybingų žmonių? Mokslininkai, tyrinėjantys asmenybės savybes ir kūrybiškumą, dažniausiai mini atvirumą naujai patirčiai. Pavyzdžiui, studentus tyrusi Z. Ivcevic nustatė, kad tie, kurių kasdienybėje yra vietos kokiai nors kūrybiškai veiklai, pasižymi tam tikromis asmeninėmis savybėmis, kurios nėra tokios būdingos asmenims, kurių kūrybinė veikla nedomina. Mokslininkės teigimu, kūrybiški žmonės tikrai yra atviresni naujiems patyrimams, lengviau priima besikeičiančias aplinkybes ir entuziastingiau žiūri į naujoves. Kūrybingi žmonės taip pat yra atkaklesni, ryžtingiau siekia užsibrėžtų tikslų. Jų požiūris į gyvenimą yra teigiamas. Aplinkiniai juos dažniau apibūdina kaip pozityvius. Jie labiau trykšta energija ir patys randa motyvaciją tai veiklai, kuria užsiima. Negalime sakyti, kad užsiėmimas kasdienine kūryba išlavina šias savybes. Tačiau tyrimai rodo, kad kūrybiškumas iš tiesų daro žmones lankstesnius ir mažiau smerkiančius kitus.

Išliekite emocijas rašydamas

J. W. Pennebaker su kolegomis atliko tyrimą, kurio dalyviai buvo paprašyti aprašyti kokį nors sukrečiantį savo gyvenimo įvykį, apie kurį niekam iki šiol nebuvo pasakoję. Kontrolinė grupė rašė apie neutralius įvykius. Rašymas trukdavo tik 20 minučių per dieną ir jis buvo kartojamas keturis kartus. Apie ką rašė tyrimo dalyviai? Apie tai, apie ką gal nė nebuvo daug galvoję. Vieniems sukrečiantis įvykis buvo stresas stojant į universitetą, kiti aprašė artimų žmonių netektį ar išgyventą vienatvę, nesutarimus su tėvais ar priešingos lyties atstovais, skyrybas, kitus trauminius įvykius. Iškart po rašymo apie savo neigiamą patirtį tiriamieji jausdavosi sudirgę, nerimastingi ar prislėgti. Tačiau daugeliui ši būsena neužsitęsdavo. Praėjus šešioms savaitėms buvo matuojama tyrimo dalyvių psichologinė gerovė. Paaiškėjo, kad neigiamus patyrimus "išrašiusi" grupė jautėsi daug geriau nei kontrolinė grupė. Be to, ji rečiau kreipėsi į psichologinės pagalbos centrus, o kas visų keisčiausia - jų imuninė sistema buvo gerokai stipresnė. Neįtikėtina, bet rašydami apie neigiamus patyrimus šie žmonės padidino savo atsparumą ligoms!

Šio tyrimo rezultatai mums atskleidžia, kokią naudą gali teikti asmeninio dienoraščio ar viešo tinklaraščio rašymas. Vis labiau populiarėjantis "Facebook" ir kiti socialiniai tinklai, kuriuose galime išlieti savo emocijas, pasidalyti jomis su kitais ir sulaukti atgalinio ryšio bei supratimo, gali padėti pagerinti mūsų psichologinę gerovę ir net imuninę sistemą. Toks savo neigiamos patirties įsisąmoninimas, priėmimas ir savotiškas integravimas gali sustiprinti mus ir padaryti atsparesnius ateityje vyksiantiems panašiems dalykams. Šis procesas taip pat gali suteikti malonumą. Kai kurie rašytojai tokiu būdu savo neigiamus vaikystės patyrimus pavertė pasaulinio garso kūriniais (pavyzdžiui, J. M. Barrie, parašęs "Piterį Peną").

Tačiau jei nemėgstate rašyti, to daryti nebūtina - bet kokia kūrybinė veikla gali padėti išreikšti pasąmonėje užblokuotas emocijas (kartais toks ir yra pagrindinis šios veiklos tikslas). Visi patyrimai, kurie yra tarsi "nuosėdos" mūsų mintyse, tačiau dėl veikiančių gynybinių mechanizmų neturi jokių prošvaisčių išlįsti į dienos šviesą, gali neigiamai veikti sveikatą. Pavyzdžiui, J. C. Kaufman ir J. D. Sexton atliktas tyrimas rodo, kad poetai, kurių kūryboje yra mažiau naratyvinių (pasakomųjų) struktūrų (kitaip tariant, kurie mažiau plėtoja raiškų ir aiškų pasakojamąjį tekstą), patiria mažiau sveikatai rašymo teikiamų privalumų nei kiti rašytojai.

Sveikata ir kūrybiškumas

Mokslinėje literatūroje galima rasti vis daugiau tyrimų, patvirtinančių teigiamą kūrybinės veiklos poveikį sveikatai. Gedulas, patirtas šokas, konfliktai ir krizės, nerimas ir depresija, stresas dėl savo ar artimųjų nepagydomos ligos - visa tai gali būti įveikiama vizualiniais menais ar rašymu, naudojant pačias įvairiausias meninės išraiškos formas, dalijantis savo patyrimu su kitais. Tačiau meninės kūrybiškumo formos nėra vienintelis kelias į sveikatą. Ne mažiau sėkmingai veikia ir kūryba vaizduotėje. Tikslingas vaizdinių vizualizavimas, darbas su savo sapnais ar su "asmenine mitologija", psichoterapija gali iš esmės pakeisti kiekvieno žmogaus gyvenimą. C. E. Adams-Price, A. Adler ar E. J. Langer teigimu, bet kokia kūrybinė veikla padeda geriau susitaikyti su situacija, rasti tikslą ar alternatyvų, pajusti energijos antplūdį, patirti pasitenkinimą gyvenimu ir rasti jo prasmę, netgi nugyventi ilgesnį gyvenimą ir būti laimingesniems senatvėje. E. J. Langer Švedijoje atliktas tyrimas patvirtina, kad įvairius kultūrinius renginius lankantys, daugiau kūrybinėje veikloje dalyvaujantys žmonės iš tiesų gyvena ilgiau nei tie, kurie kūrybiškai veiklai skiria mažiau laiko.

Kaip tapti savo gyvenimo kūrėju?

Būti kūrybingam kasdien, tiesiog reiškia kasdien būti originaliam. Tačiau tai, ką šiandien nuveikiate, padarėte, turi būti ne tik nauja, bet ir jums reikšminga.

Ieškokite ir semkitės įkvėpimo. Dažniau apsilankykite muziejuose, parodose, spektakliuose. Stebėkite aplinką ir leiskite jos detalėms jus įkvėpti. Gal kartais tiesiog per pietų pertrauką galite atsisėsti lauke ant suoliuko ir stebėti praeinančius žmones? Jų bruožai, apranga, įvairios detalės gali jus sudominti ir suteikti peno kūrybiškoms mintims.

Veikite. Kai reikia atlikti kokį nors darbą, neatidėliokite jo paskutinei minutei. Norėdamas padaryti jį kūrybiškai, tiesiog pradėkite, o įkvėpimas ateis savaime. Darbas paskubomis, paskutinėmis minutėmis tikrai neskatina jūsų kūrybiškumo, kad ir ką sakytų tie, kurie mėgsta atidėlioti.

Dažniau pabūkite mėlynoje aplinkoje. Nusidažykite darbo kabineto ar vieno namų kambario sieną mėlynai. Tyrimai rodo, kad mėlyna spalva skatina kūrybiškumą. Jei mėlynų sienų aplinkui nėra, galbūt užtektų tiesiog per pertrauką prisėsti ant suolelio ir pasižiūrėti į dangų?

Prisiminkite savo senus pomėgius. Užsiimkite kuo įvairesne veikla, kurią kada nors mėgote ar mėgstate. Jei kažkada mokėjote groti kokiu nors instrumentu, nubraukite nuo jo dulkes. Muzikos instrumentais grojantys žmonės pasižymi geresniu asociatyviniu mąstymu.

Jei norite rasti kūrybišką kokios nors problemos sprendimą, eikite miegoti kartu su ja. Galvokite apie rūpimą klausimą prieš užmigdamas. REM miego stadijoje smegenyse vyksta aktyvūs kūrybiniai procesai, tad pabudęs rytą jūs jau galite būti radęs sprendimą.

Šaltinis: Psichologijatau.lt