Kelionė dėmesingos tėvystės link

Šiuolaikiniame Vakarų pasaulyje sparčiai populiarėja dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) praktikavimas. Moksliniai tyrimai patvirtina tai, ką teigia senovės išmintis: sąmoningumas gali padėti įveikti psichologinį kentėjimą ir pasiekti savo gyvenime daugiau išminties, pasitenkinimo ir atjautos.

Kas yra tas dėmesingas įsisąmoninimas?

Tai dėmesio sutelkimas tikslingai į esamą dabarties momentą nevertinant ir neteisiant (vyksta tik neutralus stebėjimas pripažįstant tai, kas vyksta).

Nors tai gali skambėti nesudėtingai, iš tiesų mūsų dėmesys dažnai nuklysta: pavyzdžiui, darbe dažnai galvojame apie tai, ką veiksime namuose, o būdami namie neretai negalime iš galvos išvyti darbinių rūpesčių.

Jurgita Vainauskienė.

Dėmesingas įsisąmoninimas padeda stebėti, kas vyksta mūsų viduje,neįsitraukti į užburtą minčių ratą ir suteikia galimybę perimti gyvenimo kontrolę į savo rankas.

Dėmesingo įsisąmoninimo ugdymas

Dėmesingas įsisąmoninimas ugdomas atliekant įvairias praktikas: meditacijas, dėmesingus judesius, buvimo esamame momente praktikavimą kasdieniame gyvenime (pavyzdžiui, pastebėti pojūčius, patiriamus vaikštinėjant, pajausti maisto skonį valgant, matyti debesis ir medžius einant pro šalį) ir t. t. Svarbus geranoriškumo principas, meilė sau per pasirūpinimą savimi, dėmesingumą savo poreikiams: atsipalaiduoti, sveikai maitintis, išsimiegoti, patirti artumą ir juoktis. Šių poreikių tenkinimas reikalingas tam, kad būtume sveiki. Dėmesingą įsisąmoninimą dar galima palyginti su fizine savijauta, kuri gerėja nuolat treniruojantis, o sąmoningumas auga jį praktikuojant.

Nauda

Kai žmonės pradeda praktikuoti dėmesingą įsisąmoninimą, nustemba, kiek daug dalykų anksčiau jie tiesiog nepastebėdavo (pavyzdžiui, dėmesingai valgydami įprastą patiekalą atranda didesnę skonių įvairovę). Taip pat dažniausiai pradeda pastebėti įvairiose gyvenimo situacijose kylančias savo automatines mintis bei reakcijas ir labiau priimti gyvenimo įvykius nevertindami jų. Mindfulness praktika padeda pamatyti ir pripažinti reiškinius tokius, kokie jie yra.

Moksliniai tyrimai rodo, kad dėmesingas įsisąmoninimas(praktikuojamas kasdien bent po pusvalandį ne trumpiau nei aštuonias savaites) gali padėti didinti patiriamos laimės lygį, atjautą sau ir kitiems, atsparumą, mažinti nerimą ir stresą, stiprinti tarpasmeninius santykius, pagerinti miego kokybę.

Dėmesingas įsisąmoninimas tėvystėje

Vaikų auginimas - nuolat kintantis procesas, kuriame vienas svarbiausių iššūkių - nuolat puoselėti ryšį su vaiku, džiaugtis vienas kitu. Taip pat auginant vaikus aktyvuojasi mūsų pačių vaikystės patirtys. Dažnai stresinėse situacijose, ypač jei dar esame pervargę, supykę, galime imti elgtis nesąmoningai taip, kaip su mumis elgėsi mūsų tėvai.

Dėmesingas įsisąmoninimas didina tėvų gebėjimą pasirūpinti savimi, elgtis apgalvotai. Taip pat gerina santykius šeimoje: bendravimą ne tik su vaikais, bet ir su partneriu. Pirmiausia svarbu nusiraminti ir pasirūpinti savimi, net tada, kai esame suglumę. Išmokę nurimti ir atjausti save, įgysime daugiau galimybių naujai pamatyti sunkumų keliančias situacijas bei kurti artumu grįstus santykius.

Dėmesingo įsisąmoninimo praktikavimas padeda kurti pirmiausia geranorišką santykį su savimi, tada atsiranda daugiau galimybių suteikti meilės ir rūpesčio kitam artimajam: vaikui ar partneriui. Taigi, svarbu išmokti pasirūpinti ne tik kitų, bet ir savo pačių poreikiais.

Dėmesingos tėvystės įgūdžiai

Dėmesingos tėvystės kelionėje reikšmingi tampa tam tikri įgūdžiai.

Pirmiausia svarbu ne tik tai, ką mes sakome savo vaikams, bet ir dėmesingas klausymasis, kai klausomės vaiko susitelkę, atkreipdami dėmesį ir į nežodinius jo kūno signalus. Atidžiai klausydami įgyjame galimybę labiau pastebėti ir išgirsti tai, kas vyksta būtent dabar, ir mažiau reaguoti automatiškai.

Kitas svarbu įgūdis dėmesingoje tėvystėje - savęs ir vaiko nevertinantis priėmimas, kuris gali padėti atrasti pusiausvyrą, įsiklausyti į tai, kokie tėvai esame, pastebėti įvairias vaiko savybes ir neprarasti ryšio su vaiku.

Dar vienas žingsnis - pastebėti savo paties ir vaiko emocijas. Jei konflikto metu mus užvaldo emocijos, mes jų nepastebime ir tarsi su jomis susitapatiname. Tik susivokę, kas vyksta (supykome, bijome, nerimaujame dėl vaiko...), galime apgalvotai atsakyti užuot automatiškai reagavę (sušukti, kad vaikai nutiltų, bausti ar pamokslauti...) ir pasirinkti neutralaus stebėtojo vaidmenį.

Taip pat svarbi savireguliacija tėvystės santykyje: praktikuodami dėmesingą įsisąmoninimą, įgyjame galimybę nebe taip impulsyviai tvarkytis su sudėtingomis tėvystės situacijomis.

Ir galiausiai labai svarbu puoselėti atjautą bei geranoriškumą sau ir vaikui, kuri skatina pozityvesnius santykius su vaiku ir atlaidesnį požiūrį į save, kai nepasiekiami turėti tikslai tėvystėje, t. y. mažėja kaltės jausmas.

Kasdienė praktika

Pradėti praktikuoti dėmesingą įsisąmoninimą galima jau dabar: kasdien paskirti laiko pasirinktą įprastą veiklą atlikti dėmesingu būdu, pastebėti gamtos grožio pokyčius, pasigrožėti jais, kuo daugiau jausti savo kūną, jo poreikius ir saugoti bei puoselėti savo kūną, dėmesingai valgyti (visą patiekalą arba pirmąjį kąsnį), padėkoti kiekvieną dieną kuo daugiau (už gyvenimą, kvėpavimą, valgį, miegą, įvairią patirtį...). Tik nuolat kaldami tampame kalviu. Lygiai tas pats ir su dėmesingumo lavinimu: tik reguliari praktika didina kompetenciją.

Nauda vaikams

Tėvų dėmesingo įsisąmoninimo praktikavimas tampa įkvepiančiu pavyzdžiu vaikams, suteikiančiu galimybę lavinti ir jų pastabumą, gilesnį įsiklausymą į savo ir kitų patirtį, dėmesio koncentraciją, pažinti ir valdyti emocijas, stiprinti saugumo, stabilumo jausmą.

Žinoma, tai nėra panacėja ir nepadės atsikratyti to, kas yra būdingas pagal vaiko raidą elgesys (pavyzdžiui, emocijų protrūkiai, verkšlenimas, ginčijimasis ir pan.). Jei vaikas nenori medituoti, svarbu jo ir neversti to daryti.

Dėmesingumo praktikas vaikams vadiname žaidimais, kurie pateikiami vaikams kaip įdomi ar, dar geriau, maloni patirtis atsižvelgiant į vaiko amžių. Galime skatinti vaikus būti dėmesingus ir pastebėti tiek išorinius vaizdus, garsus, kvapus, tiek ir vidines patirtis (mintis, jausmus, pojūčius).

Taip pat galima tradicija šeimoje - valgymas kartu dėmesingu, įsisąmonintu būdu. Sveikintinas praktikavimas atlikti vieną veiklą vienu metu (valgyti, kalbėti, klausytis muzikos, skaityti). Svarbus ir laisvalaikis, kuomet ilsimasi įsisąmoninat, koks poilsis būtų tinkamiausias šiuo metu, kas maitina ir stiprina mūsų kūną: gal dėmesingas vaikščiojimas ar gamtos stebėjimas.

Informacija

Šią žiemą pedagoginėje psichologinėje tarnyboje vykusios dėmesingu įsisąmoninimu grįstos tėvystės programos dalyviai dalinosi, kad po grupės užsiėmimų tapo labiau atlaidesni sau, rečiau kaltina save nei anksčiau, labiau išmoko į daugelį dalykų pasižiūrėti prieš tai tarsi atlikę išminties pauzę, konfliktinių santykių metu santykyje su vaikais dažniau pasirinkdavo elgtis nebe taip impulsyviai. Taip pat įgijo galimybę susipažinti su sąmoningumo siekiančiomis mamomis ir susitikimų metu užgimė bendrystė bei didesnis džiaugsmas būti mama.

Šį pavasarį pedagoginėje psichologinėje tarnyboje numatyta vesti dėmesingu įsisąmoninimu grįsto streso valdymo programą pedagogams, o vėliau ir dėmesingo valdymo grupę paaugliams bei dėmesingos tėvystės grupę.

Jei turite klausimų dėl įvairių sunkumų, kylančių auklėjant ir ugdant vaikus namuose ar ugdymo įstaigoje, Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai (psichologai, logopedai, specialieji ir socialiniai pedagogai) mielai atsakys jums per 5 darbo dienas el.paštu: [email protected]. Garantuojame konfidencialumą ir atsakymą į kiekvieną laišką.