Kas mums trukdo užmigti?

Neseniai mokslininkai nustatė dar vieną nemigos priežastį - tai mobilieji telefonai. Pasirodo, jų spinduliavimas keičia miego struktūrą ir apsunkina užmigimą.

Eksperimento metu pusė tiriamųjų buvo veikiama mobiliųjų telefonų spindulių, pusė - ne. Paaiškėjo, kad pirmajai pusei gilaus miego stadija ateidavo lėčiau ir būdavo trumpesnė. Medikai mano, kad tai susiję su mobiliųjų telefonu spinduliavimu į vadinamąją "stresinę" smegenų sistemą, kuri atsakinga už atsipalaidavimą ir užmigimą.

Seksomnija

Atskiros kalbos vertas "sekso sapne", arba seksomnijos, fenomenas. Kalbama ne apie erotinius sapnus (šis reiškinys gana paplitęs), o apie realius seksualinius veiksmus, kuriuos žmonės atlieka būdami miego būsenos - dažniausiai su savo sutuoktiniais arba nuolatiniais partneriais.

2007 metais psichiatras Carlosas Schenckas ir neurologas Markas Mahowaldas iš Minesotos (JAV) regioninio miego sutrikimų centro žurnale "Sleep" paskelbė straipsnį apie tokį miego sutrikimą: seksomnijos priepuolio ištikti pacientai atlieka seksualinius veiksmus, taip pat ir lytinį aktą, tačiau nesuvokia, ką daro, o kai prabunda, nieko neprisimena. Pasak savaitraščio "Newsweek", šį miego sutrikimą reikėtų vertinti kaip sudėtingesnę lunatizmo formą.

Tyrėjų nuomone, toks elgesys signalizuoja apie nepalankią nervų sistemos būklę. Psichiškai šie žmonės visiškai sveiki, tačiau ilgainiui tai gali privesti prie negatyvių padarinių.

Pirma, žmogus, kuris miegodamas mylisi, gali gauti fizinę traumą arba sužeisti savo partnerį. Pasak daktaro Schencko, seksomnijos apimti vyrai elgiasi šiurkščiau nei būdami budrūs. Vienas vyras miegodamas taip energingai masturbuodavosi, kad dėl patirtų penio sužalojimų negalėjo mylėtis daugiau nei 8 metus. Kitas vyras miegodamas masturbuodavosi beveik kiekvieną naktį, todėl jo žmona pasijuto "apgaudinėjama". "Dėl šio sutrikimo žmonėms iškyla rimtų asmeninių santykių problemų", - tvirtina Manganas.

Antra, sužinojęs apie savo "žygdarbius", toks žmogus išgyvena šoką, kaltės jausmą, o tai gali privesti prie rimto nervų sutrikimo, depresijos. Laimei, seksomnija gydoma vaistais. Schenckas ir Mahowaldas tikisi, kad plačiajai visuomenei sužinojus apie seksomniją daugiau žmonių galės kreiptis pagalbos į medikus. Šis sutrikimas nesunkiai gydomas bendrojo poveikio trankvilizatoriumi klonazepamu. "Galų gale, jeigu jau ruošiatės užsiimti seksu, turbūt norėtumėte juo pasimėgauti", - rašo "Newsweek".

"Perkrauti kompiuterį"

Daugelis pacientų skundžiasi, kad dieną juos nuolat traukia pasnausti. Tačiau ne kiekvienas gali tai padaryti: juk daugelis iš mūsų dirbame. Tačiau mokslininkai "dienos apsnūdimo" nelaiko patologija: vokiečių specialistų tyrimai parodė, kad kelių minučių snūstelėjimas gali pagerinti žmogaus atmintį.

Daktaras Olafas Lalis iš Diuseldorfo universiteto tvirtina, kad prieš užmiegant atmintyje aktyvizuojasi esamos žinios. Lalis atliko bandymą: pasiūlė grupei studentų įsiminti tam tikrą žodžių sąrašą. Po to studentai valandą žaidė kortomis pasjansą, o paskui jiems buvo siūloma atkurti gautą informaciją.

Tačiau prieš eksperimentą vienai grupei buvo leista nusnūsti penkias minutes. Pasirodė, kad būtent ši grupė įsiminė daugiau žodžių nei ta, kuriai nebuvo leista nusnausti.

Galimas daiktas, jog apsnūsdamas "ne laiku", mūsų protas praneša, kad jam reikalingas "perkrovimas" toliau efektyviai dirbti.

Parengė Olga Beleičeva