Kas labiau liežuvauja - vyrai ar moterys?

Tradiciškai manoma, kad moterys yra didesnės liežuvautojos nei vyrai. Frazė "Marytė nusipirko naują suknelę už penkis šimtus", pasakyta tarp moterų, laikoma paskala, o analogiška - "Petras sudaužė savo mašiną", pasakyta tarp vyrų, - informacija apie įvykį. Kodėl?

Esmė - tradicinis požiūris: vyrai "domisi kitų žmonių gyvenimu", moterys - "apkalba".

Kas yra paskala?

Iš esmės paskala galima pavadinti bet kurį pokalbį apie kasdienio gyvenimo smulkmenas. Kartais jis turi smerkiamą atspalvį - pavyzdžiui, kai žmogui už nugaros kalbama negeranoriškai. Kartais liežuvaujama visai nekaltai: kai dvi draugės aptarinėja naujienas apie bendrus pažįstamus.

Į apkalbas galima žiūrėti ir iš kito kampo. Literatūriniai memuarai, apsakymai ir apysakos - ne kas kita, kaip gražiai sudėliotos paskalos.

Kai etnografai panaudoja daugybę smulkių istorinių faktų ir įvairių tautų gyvenimui apibūdinti - tai irgi paskalos. Tačiau šiuo atveju duomenys nuasmeninami, netenka emocinio atspalvio, todėl nesukelia vidinio protesto.

Kaip gimsta versijos

Apkalbas galima traktuoti kaip informaciją arba dezinformaciją. Arba abi iš karto.

Pabandykite papasakoti tauškaliui ką nors apie save - ir veikiai ši naujiena sugrįš pas jus: jis būtinai jūsų paklaus: "Ar tiesa, kad?.." Tik tai smarkiai skirsis nuo pirminės versijos.

Kodėl taip nutinka?

Reikalas tas, kad informacija, pereidama per žmonių sąmonę, išsikraipo. Jeigu tai, ką žmogus nori pasakyti, laikysime 100 procentų tiesa, tai jo išreikšta mintis ją atitiks tik maždaug apie 80-90 procentų.

Kitas iš jo išgirs dar mažiau, o supras - apie 60-70 procentų. Jeigu informacija pereis keletą tokių ciklų, nesunku įsivaizduoti, kuo ji pavirs.

Draugiškoje kompanijoje galite pabandyti paprastą ir linksmą žaidimą. Iš kambario tegu išeina 3-4 žmonės. Likusieji sugalvoja ir užrašo istoriją su daugybe smulkių aplinkybių. Tada į kambarį pakviečiamas vienas iš tų, kurie laukė už durų, ir jam perskaitoma ši istorija.

Tada įeina kitas, o žmogus, ką tik išgirdęs istoriją, jam perpasakoja. Ir taip toliau. Pamatysite, kad daugelis detalių iš pirminio pasakojimo dingsta, pakinta, atsiranda naujų. Taip veikia informacijos iškraipymo mechanizmas.

Kaip apsisaugoti nuo apkalbų?

Tai neįmanoma. Nebent jūs su niekuo nebendraujate, nesusitinkate ir niekur nevaikštote.

Jeigu bendraujate su daugeliu žmonių ir norite išvengti apkalbų, turite atminti auksinę taisyklę: paslaptis, kurią žino du, - jau ne paslaptis.

Jeigu jums kyla poreikis išsilieti - rašykite dienoraštį arba eikite pas psichologą ar dvasininką. Bet daug paprasčiau nežiūrėti į paskalas rimtai - jos to nevertos.

Kaip reaguoti?

Ką daryti, jeigu jūsų akivaizdoje imama apkalbinėti kitą žmogų?

Jeigu manote, kad tai jam padarys žalos arba absoliučiai netoleruojate tokio informacijos perdavimo būdo, tiesiog pakeiskite temą arba pasiūlykite pokalbininkui paklausti apie tai, kas jį domina, žmogaus, apie kurį jis kalba.

Jeigu apkalbinėjimas teikia jums malonumo - kalbėkite į sveikatą, tačiau būkite pasiruošę tam, kad jūsų žodžiai sugrįš pas jus bumerangu pačiu neįtikinamiausiu pavidalu.

Intymios smulkmenos

Žinia, vyrai ir moterys skirtingai žiūri į jų asmeninio gyvenimo smulkmenų aptarimą. Vyrams tai vienareikšmiškai nepatinka. Jiems tokie pokalbiai, ypač kai jie vyksta su draugėmis, primena išdavystę. Juk santykiai šeimos ar poros viduje - dalis žmogaus vidinio pasaulio.

Intymių smulkmenų atskleidimas dažniausiai byloja tikrojo artumo nebuvimą.

Moterims kalbėti apie asmeninį gyvenimą - tai pasitikėjimo drauge aktas, taip pat įsitvirtinimo būdas, jeigu santykiai su vyru ją tenkina, arba, atvirkščiai, palaikymo ieškojimas, jeigu jie nėra sklandūs.

Beje, norinti papasakoti apie save arba savo artimuosius moteris mažiau bijo atvirauti, nors ir žino, jog tie pasakojimai gali būti panaudoti prieš ją. Dėl savo psichologinių ypatybių ji labiau jaučia poreikį būti suprasta. Dalydamasi savo problemomis su drauge, ji siekia šiltesnio ir artimesnio kontakto.

Vyrai - atsargesni. Jiems svarbiau likti nepriklausomiems. Emocinis artumas su kitu žmogumi jiems ne toks svarbus kaip moterims. Todėl jie linkę nesidalyti savo išgyvenimais su draugais ir pažįstamais.

Tikriausiai vos dvi žmonių kategorijos nebijo paskalų: tai garsenybės, kurioms skandalai atstoja gerą reklamą ir kaitina publikos susidomėjimą, ir tie, kurie jaučia malonumą šokiruodami kitus. Jiems apkalbos - ženklas, kad pastangos nenuėjo veltui.

Parengė Alina Gukauskienė