Kas kursto neapykantą sau?

Psichiatras, vadovaujantis Pitsburgo universiteto (JAV) Medicinos centrui (Center For Complementary Medicine), savo autorinėje skiltyje žurnale "Psychologies" papasakoja, kad jo draugas budistų vienuolis Matjė Rikaras (Matthieu Ricard) dažnai prisimena epizodą, kai per vieną seminarą Indijoje, Dalai Lamos rezidencijoje, kažkoks amerikiečių psichologas užsiminė apie "žmogaus neapykantą sau".

Iš pradžių Dalai Lama pamanė ne taip išgirdęs klausimą, paskui nusprendė, jog ne taip jį supranta, ir vis prašė vertėjo jį pakartoti keletą kartų. Kai galiausiai suprato, kad kalbama apie Vakaruose gana paplitusį reiškinį, Dalai Lama labai nuliūdo. Kaip gali žmogus taip nuo savęs nutolti, kad galiausiai imtų savęs neapkęsti?..

Kaip mūsų galvose kyla tos juodos smerkiančios mintys, kurias mes skiriame patys sau? Kad mes mažai ką sugebame, kad nesame verti meilės?

Profesorius D. S. Šreiberis rašo kartą vedęs seminarą kolegoms iš Afrikos ir pasakojęs jiems, kaip atpažinti negatyvias mintis apie save. Tai kognityvinės depresijos terapijos bei psichologinių traumų gydymo pagrindas.

"Ir jiems buvo sunku suprasti, apie ką aš kalbėjau. Galiausiai kolega iš Senegalo pasakė: "A, aišku, jūs kalbate apie baimę, ką pagalvos apie mus kiti?" Ir aš supratau, kad mūsų negatyvios mintys apie save, kurias mes laikome savomis, iš tikrųjų kyla tada, kai priskiriame sau realias arba įsivaizduojamas kitų išvadas apie mus. Moteris, kuri taip ir nesugebėjo pergyventi savo senos nesėkmės per egzaminą ir nuolat sau kartojo: "Aš menkysta", iš tikrųjų priėmė kaip neabejotiną tiesą tai, ką apie ją galėjo pagalvoti žmonės prieš 20 metų. Jų balsai vis dar tebeskamba jos galvoje ir teršia vidinę erdvę griaudami dvasios ekologiją. Tai ne jos pačios balsas", - rašo D. S. Šreiberis.

Psichiatras teigia, kad labai svarbu sugebėti sustabdyti negatyvių minčių srautą - tiek apie save, tiek ir apie kitus žmones."Jeigu mes kategoriškai kalbame apie kolegą arba giminaitį ("jis bukas", "ji viską tik gadina"), mes, žinoma, galime patirti nedidelį pasitenkinimo pliūpsnį, lygindami save su mūsų kritikos objektu ir prieidami mums malionių išvadų. Tačiau šis pasitenkinimas tęsiasi neilgai. Kritikuodami aplinkinius, mes savo mintyje įtvirtiname mintį, jog pasaulis taip ir sukurtas: jame kiekvienas žmogus - auka arba agresorius. Tuomet lieka tik laukti, kada ateis metas mums patiems tapti kritikos taikiniu."

Išsilaisvindami nuo žiaurių vertinimų kitų atžvilgiu, mes mokomės nesmerkti ir savęs.

Profesoriaus Šreiberio nuomone, teisingas žingsnis link ekologiško dvasinio gyvenimo ir "švarių" santykių su kitais aprašytas paprastoje budistų maldoje. Jos esmė - pripažinti, jog kiekvienas turime natūralų ir teisėtą norą. Šia malda kreipiamasi į Visatą: "Tebūsiu aš saugus; tebūsiu sveikas; tebūsiu laimingas."

Jeigu savo mintyse dažniau girdėtume būtent tokį balsą?..