Kaip vaikui apsiginti nuo suaugusiųjų įžeidinėjimo?

Nuo mažens mes juos mokome mandagumo, tačiau kaip išmokyti tinkamai reaguoti į nemandagumą, apsiginti?.. Mama Lina."

Vilma Mažeikienė, psichologė psichoterapeutė. Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.

Tai labai plati tema. Čia ir žema mūsų visuomenės bendravimo kultūra, ir ribota vaikų patirtis, neleidžianti tokiose situacijose elgtis išmintingai, ir daugelio vyresnių žmonių požiūris į vaikus bei jaunuolius kaip į antrarūšius žmones, ir pažeminta savivertė, ir dar daugelis kitų aspektų... Pabandykime juos šiek tiek panagrinėti.
Pirmiausiai noriu pabrėžti, kad yra suaugusiųjų, kurie į vaiką ar paauglį žiūri pagarbiai, todėl nereiktų apibendrinti, suplakti visų į vieną. Svarbu, kad vaikas žinotų, jog įžeidinėja tik neišprusę, turintys psichologinių problemų žmonės.

Kad mokykloje ir šeimoje mokome vaikus mandagumo, pagarbos ir kitų gražių dalykų, - labai svarbu ir labai gerai. Bet gyvenimas ne visada gražus - kartais tenka išgyventi ir bjaurias situacijas. Kaip apsiginti? Šito mokykloje nemoko - išmoko pats gyvenimas.
Daugiausiai dėl vaikų čia gali nuveikti šeima. Mažų mažiausiai - paguosti įžeistą, pažemintą vaiką. Svarbiausia - kad tėvai nenuneigtų vaiko išgyvenimų, atidžiai jį išklausytų ir kartu aptartų tai, kas įvyko.

Pokalbis vaiką nuramina, padeda išlieti neigiamas emocijas. O kai galva "apsivalo" nuo audringų emocijų - aiškiau mąstoma.

Nuraminę vaiką, aptarkite su juo, kaip buvo galima pasielgti per įvykusį incidentą. Būkite sąžiningi: jei  suaugęs žmogus buvo akivaizdžiai neteisus, - pasakykite tai vaikui.

Ar verta atžalas skatinti kovoti už savo nuomonę, interesus, audringai reaguoti į nepagarbų suaugusiųjų elgesį?  Vienareikšmiško atsakymo nėra. Pirmiausiai, manau,reikėtų įvertinti situaciją: ar ji vaikui grėsminga, kokios pasekmės jo laukia "kovojant" su vyresniaisiais.

Gatvėje į nekultūringo praeivio elgesį galima atsikirsti drąsiau, nes tas žmogus ėjo ir nuėjo... O štai mokykloje - sudėtingiau.

Mokytojų esama visokių: ir supratingų, ir ne. Deja, esama ir tokių, kurie už bandymą parodyti, kad yra neteisūs, gali vaiko gyvenimą paversti pragaru: provokuoti daugiau konfliktų arba visiškai ignoruoti, numažinti pažymius ir pasinaudoti kitais jiems pavaldžiais būdais mokiniui "pastatyti į vietą".

Kai situacija mažiau grėsminga, galima:

* pasakyti savo nuomonę apie to žmogaus elgesį. Svarbu kalbėti kuo ramiau, nekeliant balso tono - taip laimima prieš įžeidusį asmenį.
* pasitelkti humorą.

Namie su vaiku "pažaiskite" panašias situacijas, kad realybėje vaikas galėtų greitai reaguoti, nesutriktų.

O šiaip receptų nėra. Kiekvienas turime ieškoti sau priimtinų būdų reaguoti į nepagarbų elgesį. Atsikirsti nėra svarbiausias dalykas. Svarbiau - išsaugoti nepažeistą savigarbą. Juk labiausiai kenčiame, kai kiti mums "užlipa" ant skaudžios vietos, sumenkina mūsų vertybes - ypač kai ir taip gyvenime esame sutrikę, nepasitikime savo jėgomis...

Kai su mūsų savigarba viskas gerai, - niekam nieko nesinori įrodinėti. Gintis norisi, kai savivertė žema.

Taigi pirmiausiai ugdykime vaiko savivertę. Padėkime jam išmokti analizuoti situaciją, konfliktą sukėlusias priežastis ir nepiršti kitiems savo tiesos. Svarbiausia, kad jis pats ja tikėtų.

Tai vadinama "vidine inteligencija". Tik ji padeda išlikti žmogumi net ir nežmoniškose, bjauriose gyvenimo situacijose. Ne veltui liaudies patarlė sako: "Duok kvailiui kelią"... Gal senoliai mums tuo norėjo pasakyti kur kas daugiau, nei mes įsivaizduojame?..

Klausimus specialistei galima siųsti el. paštu [email protected]. Telefonas pasiteirauti dėl privačių konsultacijų - 8 685 78601.