Kaip užauginti sėkmingą vaiką

Jūratė ČEPINSKIENĖ, psichologė

2010-01-25 12:00

Mes visi mokykloje mokėmės matematikos, fizikos, chemijos. Mokėmės ir biologijos, iš kur atsiranda vaikai, kaip apskaičiuoti dienas, kaip apsisaugoti. Bet niekas nemokė, kaip auklėti vaikus.

Išmokome taisyklingai rašyti, skaičiuoti, žinome Lietuvos, pasaulio istoriją ir daug kitų įdomybių. Bet nežinome, kas yra geri tėvai.

Jei viską vaikui duosime, nuo visko apsaugosime, - ar tada jau būsim geri tėvai? O gal kaip tik reikia griežtos disciplinos - kad užaugtų stiprus ir doras Lietuvos pilietis?

Ką daryti, kad mūsų vaikai būtų laimingi? Ar yra koks nors unikalus auklėjimo stilius, receptas, kuris padėtų tėvams?

Ką daryti ir ko nedaryti, kad vaikas būtų sėkmingas?

Pirmiausiai vaikutį reikia labai labai mylėti, bet meilė neturi virsti vergavimu.

Kai vaikutis ateina į pasaulį, mes tampame jo gyvenimo vedliais, esančiais šalia ir padedančiais pažinti pasaulį. Tačiau ir toliau liekame žmonės, gyvenantys savo, bet ne vaikų gyvenimą.

Didelė klaida, kurią dažnai daro tėvai, - tai besąlygiškas lepinimas, kai nuo pat gimimo vaikui suteikiama visapusiška laisvė ir visos užgaidos tenkinamos.

Vaikai puikiai išmoksta manipuliuoti. Jie patys pradeda patys vadovauti tėvams: nurodinėja, kur jie miegos, su kuo miegos, kada eis miegoti, ką valgys, kada valgys. Lepinami vaikai žino, kad jiems užtenka pasižiūrėti - ir gaus, ko pageidauja.

"Bet juk jis taip ilgai lauktas, išsvajotas... jei aš galiu tai padaryti, tai kodėl gi man jo nepalepinus?"

Na, žinoma, juk dabar galimybės geros, o mes patys gyvenome sunkiais tarybiniais laikais, kai nebuvo gražių žaislų, o skanėstai - riboti... Norisi duoti vaikui, ko neturėjai pats.

Kyla klausimas: ar žaislus perkame vaikui? Ar juos perkame sau?

Vaikams užtenka kelių žaislų, visa kita - kūrybiškumas.

Būtent tada, kai vaikai turi kelis žaislus, jie kuria. Lėkštė jiems gali atstoti skraidančią lėkštę, robotą, muzikos instrumentą ir t.t. Kai nuo mažų dienų, vaikas žino savo ribas, užaugęs jis jas taip pat žinos. Tačiau jei vaikui bus viskas leidžiama, bėgant laikui jo poreikiai didės: taip pat didės ir išlaidos, agresija tėvams, reikalavimas vis naujų daiktų ir teisių - pradedant pamokų ruošimu ir baigiant negrįžimu namo.

Kaip mažylis "ima valdžią"

Taigi jei jums atrodo, kad reikia tenkinti kiekvieną vaiko užgaidą ir negalima nubrėžti vaikams ribų, tai ruoškitės: jūsų laukia vaikų valdžia.

Tikriausiai kiekvienam yra tekę matyti (arba patirti) vaizdą, kai vaikas krenta ant žemės ir rėkia. O dabar įsivaizduokite: vaikui šešiolika ir jis trenkia durimis, kai tėvai liepia patylinti muziką arba išnešti šiukšles.

O viskas prasideda dar lovytėje...

Mes patys išmokome vaikus manipuliacijos gudrybių ir leidžiame mus valdyti.

Vos kelių mėnesių vaikutis sukrizeno... ir tėveliai jau bėga žiūrėti, kas nutiko karalaičiui. Juk dabar namuose - naujas valdovas, ir viskas vyksta pagal jo nurodymus. Muzika privalo groti tik tyliai, visi telefono aparatai išjungiami, vaikštoma su kaukėmis ir pirštų galiukais.

Mažylis prabudo ir verkia? Jam turbūt labai skauda, o gal valgyti nori? O gal jam liūdna? Ir tėveliai tampa vaiko liokajais. Tačiau, manau, kad kiekvienas tėvelis tikrai atpažįsta savo vaikučio verksmą, kada jam skauda, kada jis nori valgyti, o kada šiaip nuobodžiauja... Ir tikrai nereikia lėkti ir reaguoti į kiekvieną vaiko riksmą.

Nekalbėkite daiktų kalba

Dar viena dažnai daroma tėvų klaida - tai manymas, kad vaikus galima nupirkti.

Nupirkai naują kompiuterį, gerą mobilųjį telefoną, aprengi firminiais drabužiais, - ir vaikas bus laimingas. Taip patys tėvai sukuria stereotipus ir konkurenciją tarp vaikų.

"Tokio mobilaus tikriausiai nė vienas tavo draugas neturi?" "Na, tu madingiausias iš visų klasės draugų", "Ar nors vienas tavo draugas buvo Tailande? O tu buvai". Ir taip toliau...

Vaikai negimsta savanaudžiai, tokie jie tampa su suaugusiųjų pagalba. Jei kas nors duoda - kodėl turėtų neimti? Jei man užtenka pareikalauti - ir jau turiu, kodėl turėčiau nereikalauti?

Kuris iš mūsų atsisakytų naujo automobilio, jei jį duotų tik paprašius?

Lygiai taip pat elgiasi ir vaikai. Mes patys juos išmokome vertinti materialius dalykus. O norai su amžiumi didėja.

Joks daiktas vaikui neatstos tikro bendravimo su tėvais. Daiktai užpildo erdvę, palengvina buitį, bet nuo jų nepriklauso, ar vaikas turės draugų, ar mokės tinkamai bendrauti. Jei su vaiku kalbėsime daiktų kalba, jie ir išmoks būtent šią kalbą.

Taip, vaikus auginti sunku, bet kartu tai taip paprasta, kai supranti, kad esi vaiko draugas, patarėjas, bet ne vergas.

Sausio 29 d. 18.30 val. psichologė Jūratė Čepinskienė kviečia į paskaitą "Kaip padėti vaikams tapti sėkmingiems?"