Kaip mokytis skaitmeninėje epochoje?

Į mokyklas atėjo technologijos, vaikai naudojasi kompiuteriais ir planšetėmis, bet mokymo metodai, priėjimas prie vaiko beveik nepasikeitė. Tuo įsitikinęs Masačusetso technologijų universiteto (JAV) profesorius, mokymosi metodikų specialistas, mokslininkų tyrėjų grupės "Lifelong Kindergarten" vadovas Mičelas Reznikas (Mitchel Resnick). "Nors mus supa technikos naujovės, mes jas bandome įgrūsti į senus modelius. Švietimas dažnai vykdomas pagal vieną vienintelę schemą: mokytojas perduoda informaciją mokiniui. Į technologijas šiame procese žiūrima kaip į tarpininką", - sako profesorius.

Anot jo, švietimas skiria per daug dėmesio jau egzistuojančių modelių transliacijai, nors būtent dabar turime tiek daug galimybių kurti nauja. "Man artimos psichologo Žano Piažė (Jean Piaget) idėjos. Jis kalbėjo apie mokymąsi kaip apie būdą aktyviai kurti naują žinojimą. Mes ignoruojame galimybes, kurias atveria skaitmeninė epocha. Ji siūlo visiškai naują požiūrį į klausimus, ko ir kaip mokytis, kur ir kada, su kuo ir iš ko", - samprotauja M. Reznikas.

Technologijos ne tik keičia būdą keistis informacija, bet ir leidžia modeliuoti mus supančio pasaulio objektus bei dėsnius. Pavyzdžiui, Masačusetso technologijų universiteto laboratorijoje buvo sukurta programavimo kalbą "StarLogo": žmogus pateikia parametrus daugybei mažų objektų, o paskui modeliuoja jų sąveiką. Pavyzdžiui, galima sukurti elgesio programą paukščiams, o paskui paleisti ją kompiuteryje ir žiūrėti, kaip jie elgsis būryje. Arba suprogramuoti mašinų srauto judėjimą, kad pamatytume, kaip keičiasi eismas. Anksčiau, kad būtų galima tyrinėti paukščių elgesį būryje, reikėdavo spręsti daugybę įvairių lygčių ir atlikti daug kitų skaičiavimų. Dabar, pasitelkus programas, šiuos etapus galima praleisti. Tam tikrų dalykų konstravimą realiame pasaulyje palengvina abstrakčių modelių kūrimas protu.

Mokslininkai su kompanija "LEGO" sukūrė "Mindstorms" rinkinį, kad vaikai galėtų kurti tikrus robotus. Mažieji surenka juos iš konstruktoriaus detalių ir programuoja jų elgesį, praktikoje susipažįsta su tokiomis sąvokomis kaip grįžtamasis ryšys, kontrolė, dirbtinis intelektas, pamažu atverdami duris į inžinerijos subtilybes. Vaikai gali laisvai eksperimentuoti, greitai kurti darbinius prototipus, išbandyti juos realiame laike, tobulinti. Tai stimuliuoja naujų idėjų gimimą.

Deja, mes negalime rinktis, su kuo ir iš ko turi mokytis mūsų vaikai. Jie privalo tai daryti tik mokykloje, nuo 8 iki 15 val. "Klasė jungia vienodo amžiaus vaikus, kurių daugmaž vienodos pažinimo galimybės, tačiau efektyviausiai vaikai mokosi toje aplinkoje, kurioje esama įvairovės, - sako Masačusetso technologijų universiteto profesorius M. Reznikas. - Jiems reikia įvairios patirtes, skirtingų elgesio ir mąstymo būdų. Technologijos gali tai palengvinti kurdamos šviečiamuosius socialinius tinklus, kur skirtingo amžiaus ir įgūdžių žmonės gali sąveikauti ir mokytis vienas iš kito. Naujokai gali mokytis iš ekspertų, o šie taip pat mokosi aiškindami naujokams savo idėjas."

Naujausios technologijos skatina iš naujo permąstyti visą mokyklų struktūrą, jų vietą visuomenėje. "Jeigu aš priiminėčiau sprendimus, atsikratyčiau didžiosios dalies barjerų, egzistuojančių mokyklose. Pavyzdžiui, yra barjerų tarp skirtingų disciplinų. Vaikai atskirai mokosi matematikos, fizikos, chemijos, kalbų. Remdamasis savo patirtimi, galiu pasakyti, kad geriausių rezultatų pavyksta pasiekti organizuojant projektinius mokymus. Kai vaikai kartu dirba su dideliais projektais, jie peržengia konkrečių disciplinų ribas, mokosi naudotis skirtingų mokslo sričių pasiekimais ir taikyti juos tikslingai. Technologijos gali sulaužyti barjerus tarp mokyklos ir visuomenės. Pavyzdžiui, jos galėtų kviesti į pamokas specialistus, institutų dėstytojus, profesionalų sąjungų atstovus. Mokykla neturi būti izoliuota nuo pasaulio", - teigia mokslininkas.

Ne technologijos svarbiausios, o tai, kaip mes jas naudojame. Technologijos gali padėti mums keisti savo požiūrį į mokymo būdus, tačiau lygiai taip pat jos gali užkonservuoti tradicinius mokymo modelius. Svarbiausias klausimas - ar vaikas, realiai įvaldęs technologiją, supranta ją ir gali laisvai ja naudotis. "Jeigu jis naudoja įrenginį arba programą tam, kad pažintų pasaulį, tyrinėtų ir konstruotų - tai geras ženklas. Jeigu jis tik gauna informaciją - spaudinėja interaktyviuosius mygtukus, atidarinėja nuorodas, naudojasi paieška - jo kūrybinis potencialas menkai vystosi", - konstatuoja M. Reznikas.