Kaip išmokyti vaikus valdyti pyktį

Pyktis yra vaiko gynybinė reakcija - atsakymas į pavojų. Pavojus būna nebūtinai išorinis; jis gali būti ir vidinis: kai vaikas jaučia baimę ar nuoskaudą, kurios negali paaiškinti žodžiais. Ji kaupiasi ir išsilieja pykčio priepuoliu.

Jeigu įniršęs vaikas ką nors puola fiziškai, patraukite jį į šoną, paėmę už alkūnės, ir ramiai, tvirtu balsu pasakykite: "Matau, kaip smarkiai tu pyksti. Aš nenoriu, kad kam nors padarytum žalos. Tu gali daužyti pagalvę, kad parodytum, kaip niršti, bet žmonių mušti negalima."

Neimkite giliai į širdį to, ką kalba įpykęs vaikas. Jis tikrai nenorėtų turėti kitos mamos ar kito tėčio ir nejaučia jums neapykantos. Jis kalba skaudžius žodžius, nes jaučiasi bejėgis. Jis siekia, kad jūs suprastumėte, kaip jam bloga. Tokiu atveju pasakykite: "Tu kažkuo labai smarkiai nusivylęs, jeigu sakai man tokius žodžius. Papasakok, kas nutiko. Aš atidžiai tavęs klausausi." Kai vaikas supras, jog nebūtina kelti tono ir sakyti skaudžias frazes tam, kad būtum išgirstas, jis išmoks reikšti jausmus kultūringiau.

Būna, kad įpykęs vaikas nenori matyti tėvų ir jiems šaukia "Išeik!". Tokiu atveju ramiai atsakykite: "Aš negaliu tavęs palikti su tokiais baisiais jausmais. Aš tik pasitrauksiu toliau ir pabūsiu, kol tavo jausmai atlėgs. Tuomet pasikalbėsime apie tai, kas nutiko."

Jeigu vaiko pykčio priežastis aiški, pasakykite jam, jog suprantate jo jausmus. Pasakykite: "Žinau, jog tu norėjai... Tu pyksti. Man gaila, kad taip susiklostė." Supratimas padeda sumažinti įtampą.

Vaikui reikalingas žmogus, kuris jį myli, net kai jis pyksta. Labai svarbu, kad jis išgirstų: "Tu pyksti, todėl aš pasitraukiu tolėliau. Bet aš tave girdžiu. Ir aš visada pasiruošusi tave apkabinti."

Kai vaikas nurimsta, pasikalbėkite su juo apie stiprius jausmus ir galimas jų pasekmes. Pavyzdžiui, nurimus konfliktui tarp brolio ir sesers, pasakykite: "Tu sudavei savo sesei. Kai mes pykstame, pamirštame, kaip mylime kitą žmogų. Mums atrodo, kad tas žmogus yra mūsų priešas. Kartais pykstame taip stipriai, jog net norisi suduoti... Kiekvienas iš mūsų tą esame patyrę. Bet jeigu suduodi, po to labai labai gailiesi, nes nuskriaudei mylimą žmogų. Todėl suduoti negalima netgi labai supykus. Tavo pyktis praeis, o padaryta skriauda liks."

Net ir suaugusieji ne visada sugeba suvaldyti pyktį. Geriausias būdas padėti vaikui to išmokti - empatija. Kai vaikas jaučia supratimą ir paramą, jis pasitiki tėvais ir jam nėra reikalo agresyviai gintis.

Tėvams nebūtina pritarti ar nepritarti pykčio priežasčiai. Tiesiog parodykite vaikui, kad jums ne vis vien, ką jis jaučia ir kodėl.