Kaip išgydyti nemigą?

Kaip susigrąžinti miegą?

Kalbant apie miegą, yra vienas niuansas. Nors depresiją lydi skundai dėl blogo miego, ankstyvo pabudimo, vienas iš gydymo metodų yra... neleisti žmogui miegoti.

Ką jūs sakote! Neleisti miegoti?

Būtent. Žmogui neleidžiama miegoti. Ypač antroje nakties pusėje, nors jis kaip tik ir skundžiasi, kad pats labai anksti prabunda. Čia yra paradoksas, kurį tuojau pat paaiškinsiu.

Antroje nakties pusėje dominuoja vadinamasis greitasis miegas, paprastai lydimas sapnų. Reguliariai atimdami iš žmogaus šią stadiją, padedame įveikti depresiją.

Greitasis miegas (jeigu žmogus sveikas) atlieka labai svarbią funkciją: jis atkuria tai, ką vadinu "ieškojimo elgsena". Tai yra rytą sveikas žmogus atsikelia jausdamas, kad yra pasiruošęs aktyviam gyvenimui.

Jeigu greitojo miego ir sapnų mechanizmai visavertiškai atlieka savo funkcijas, mes atsibundame rytą nebūtinai su galutiniu problemos sprendimu, bet pasiruošę tęsti jo paieškos bandymus. Tai ir yra svarbiausia miego ir sapnų funkcija. Sergančiųjų depresija ši funkcija sugriauta. Jų sapnuose tęsiasi ta pati kapituliacijos prieš sunkumus ir problemas būsena, ta pati sprendimo ieškojimo atsisakymo būsena, tas pats bejėgiškumas, kurį žmogus jaučia ir būdraudamas. Todėl užuot padėjęs išeiti iš šios būsenos, miegas ją dar labiau apsunkina. Todėl atimti iš depresyvaus žmogaus tokį miegą - tikslinga.

Ką gi veikti, jei negalima miegoti?

Mano patarimas (ir tai dabar taikoma kai kuriose gydymo įstaigose) - kai atsibundi, negulėti lovoje, nesikamuoti, o keltis ir veikti. Skaityti ką nors įdomaus, tvarkyti namus... Poveikis būna teigiamas.

Tačiau depresija tuo ir pasireiškia, kad daryti nieko nesinori.

Taip. Bet jeigu žinai, kad tavo nenoras ką nors daryti yra ne tik depresijos požymis, bet ir priežastis, tu rasi jėgų traukti save už plaukų. Beje, yra žinomi klinikiniai atvejai, kurie anksčiau atrodė paradoksalūs, kai sunkia depresijos forma sergantis žmogus, gavęs žinią, kad įvyko šeimos katastrofa ir reikia jo pagalbos, užuot puolęs į dar didesnę depresiją, ją įveikdavo. Nes buvo priverstas padėti artimiesiems.

Sakoma, kad visiškai depresijos išgydyti neįmanoma.

Depresijų esama įvairių. Yra reaktyvi depresija, kuri kyla kaip reakcija į gyvenimo situaciją. Tokiais atvejais išgydyti galima, ir visiškai. Gydymas gali būti ilgas, bet žmogus vis tiek susigrąžins normalią būseną.

Kas kita yra depresija, turinti biologinį foną. Ši būsena kartojasi visą gyvenimą. Kartais be akivaizdžių išorinių priežasčių. Bet ir šiuo atveju elgsenos nuostatų ypatumai turi labai daug įtakos.

Ar galima tikėti sapnais ir tais įspėjimais, kuriuos jie siunčia?

Tai labai įdomi ir labai sudėtinga tema. Aš esu iš tų žmonių, kurie mano, kad į sapnus reikia žiūrėti rimtai. Bet tik nepulti prie sapnininkų, kurie juos traktuoja, o pačiam pagalvoti. Arba pasidalinti įspūdžiu su kitais, bet tik artimais žmonėmis, kurie jus gerai pažįsta, kuriais pasitikite. Nes pagal sapnus apie žmogų galima sužinoti daugiau, nei jis pats įsivaizduoja.

Kartais sapnas gali būti pranašingas, ir čia aš neturiu jokių realių paaiškinimų. Mes kur kas daugiau žinome savo pasąmonėje nei sąmonėje, ir miegas gali užkabinti šį žinojimą paversdamas jį sapnais.

Būna tokių sapnų... tarkime, žmogus neturi kojų, o sapnuoja, kad vaikšto. Arba sergantis sapnuoja esąs sveikas. Kam reikalingi tokie sapnai?

Reikalingi ar ne - čia jau ne mums spręsti. Antra vertus, kai žmogus gyvena nuolat jausdamas, jog nėra jokios išeities, tai gauti bent trumpam malonumo iš gyvenimo, taip pat ir sapnuose, - vis tiek geriau, nei nuolat jausti bejėgiškumą. Žinoma, atsibudęs jis jaučia nusivylimą. Bet pamatyti troškimų realizaciją svarbu, nes tai palaiko viltį ir norą gyventi. Aš, kaip psichoterapeutas ir žmogus, esu už tai, kad bent sapne patirtume malonių emocijų, jeigu jų jau nebėra būdraujant.

Be to, jeigu sergantis žmogus sapnuoja, kad yra sveikas, tai gali būti pirmasis signalas, kad judama sveikimo link. Tai suteikia vilties ir jėgų įveikti ligą.

Daugelis žmonių pražūva todėl, kad jie tam tikrą momentą palūžta. Jeigu jūs sakysite, kad jie palūžta, nes taip jau lemta iš aukščiau... Apskritai teiginiui "nulemta iš aukščiau" labai sunku prieštarauti, bet aš žinau, kad tokiomis pačiomis aplinkybėmis kiti nepalūžta.

Kadaise gydytojai, tyrę konclagerių kalinius, buvo apstulbę, kad tiems, kurie išgyveno iki išlaisvinimo, pradingo buvusios ligos, kuriomis sirgdami jie ten pateko. Bet daugelis nuo tų pačių ligų ten pasimirė. Daugelis belaisvių, kurie išgyveno, vėliau labai daug pasiekė gyvenime. Čia yra tiesioginis ryšys. Manau, daugelis žmonių miršta todėl, kad patys atsisako gyventi. O tai jau vis dėlto jų pačių sprendimas.

Šaltinis: MigNews