Kaip atpažinti blogą psichoterapeutą?

Santykiai tarp psichoterapeuto ir jo paciento - subjektyvus dalykas: vienam pacientui gali nepatikti, kad terapeutas tyli, kitam, atvirkščiai, - kad per daug klausinėja ir pernelyg atvirai samprotauja.

Taip, geras psichoterapeutas pirmiausiai yra tas žmogus, su kuriuo jūs jaučiatės komfortiškai. Bet jei toks jausmas nekyla, tai dar nereiškia, kad priešais jus - blogas specialistas.

Jūs rizikuojate ne mažiau, jeigu manote, kad radote patį geriausią ir kompetentingiausią. Mat, ieškodami idealo, mes pasiduodame iliuzijai, kurią sukūrė pasąmonės atmintis iš ankstyvųjų vaikystės nusivylimų ir susižavėjimų (santykių su tėvais). Mes nesąmoningai perkeliame juos psichoterapeutui, todėl nebegalime jo matyti objektyviai.

Kartais pareiškimai, esą specialistas niekam tikęs, būna tik patogus pretekstas atsisakyti psichoterapijos. Juk jaučiant poreikį atsiverti, pasidalyti savo jausmais ir fantazijomis, sykiu jaučiamas ir nerimas.

Mes galime manyti, jos esame reikalingi specialisto pagalbos, bet nesąmoningai vengti keisti savo elgesį arba santykius, kurie, nors ir verčia mus kentėti, dėl įpratimo atrodo saugesni nei naujovių neapibrėžtumas. Taip kyla psichologinis pasipriešinimas. Tuomet žmogus pasirengęs apkaltinti visus specialistus, kad tik netektų iškęsti nemalonios ir dažnai skausmingos terapijos procedūros.

Etikos normos

Susidūręs su sunkumais, žmogus ieško pagalbos ir kreipiasi į kitą žmogų, kurį, sąmoningai arba nesąmoningai, apdovanoja galia: susieja su juo savo viltis ir mano, kad jis tikrai padės.

Taigi psichoterapeutas tikrai blogas vieninteliu atveju - jeigu jis piktnaudžiaus savo įtaka pacientui: naudojasi pacientais savo socialinei ir materialinei padėčiai pagerinti, savivertei pasikelti arba vienatvės jausmui numalšinti.

Kad ir kokia būtų psichoterapeuto specializacija*, jis turi laikytis profesinės etikos kodekso ir atlikti savo pareigas paciento atžvilgiu. Pirmoji tarp jų - konfidencialumas, paciento privataus gyvenimo saugojimas nuo vadinamųjų "trečiųjų asmenų" įsikišimo.

Be to, psichoterapeutas neturi teisės užmegzti su pacientu draugiškų, o juo labiau - seksualinių santykių.

Bet kurios iš šių taisyklių nepaisymas, netgi jeigu tai atrodo visiškai nekalta, byloja, kad su šiuo specialistu kažkas ne taip.

Turi atsakyti į jūsų klausimus

Visi psichikos terapijos metodai turi savo taisykles ir normas. Pavyzdžiui, psichoanalizės praktikoje fizinis kontaktas tarp analitiko ir paciento draudžiamas, tačiau kūniškosios psichoterapijos (pvz., judesio terapijos) specialistams tai natūralu. Kognityviosios ir elgesio terapijos pakraipos atstovas tikriausiai paprašys jus atlikti namų darbus, o, pavyzdžiui, geštalto terapeutas skatins stebėti tai, kas vyksta konsultacijos metu.

Prieš pradedant terapiją, būtų pravartu turėti tam tikrą supratimą apie psichoterapijos metodus - tai padėtų išvengti pseudospecialistų ir paprasčiausių nevykėlių.

Per pirmąjį susitikimą psichoterapeuto paklauskite apie jo specializaciją, kryptį, kuriai jis priklauso, metodus, kuriuos taiko savo darbe. Jeigu psichoterapeutas nenoriai atsako į tokius klausimus, verta suabejoti jo profesionalumu.

Per pirmąjį susitikimą psichoterapeutas turi jums pasiūlyti aptarti praktinę jūsų bendravimo pusę: susitikimų dažnumą, trukmę, kainą (galimą mokėjimą už praleistus seansus ir pan.).

Bendra tvarka

Kad ir kokį metodą pasirinksite, jums (kaip ir jūsų terapeutui) teks laikytis tam tikrų taisyklių.

1. Susitikimai rengiami tik specialisto kabinete, o ne gryname ore ir juo labiau ne jūsų namuose.

2. Jums turi būti paskirtas konkretus laikas, o seanso trukmė nustatyta iš anksto - paprastai ji sudaro nuo 45 minučių iki 1 valandos.

3. Mokestis taip pat turi būti aptartas iš anksto. Jeigu jums atrodo, kad suma neadekvati jums žinomoms, atvirai tai aptarkite.

4. Jeigu psichoterapeutas nepasirengęs nustatyti, kiek laiko (pagal jo prognozes) truks gydymas, tai kelia abejonių. Terapija nebūna begalinė. Galbūt šiuo atveju jūs tiesiog naudingas klientas.

5. Jūs neprivalote mokėti už nieką, išskyrus terapiją - teikiamą paslaugą. Jūs neturite rūpintis nei terapeuto, nei jo giminaičių arba draugų asmeniniais ir darbo reikalais.

Neįprastas elgesys

Terapeutas - ne draugas, ir jis neturi siekti juo tapti. Jam nedera skambinti jums į namus ir pasakoti, kaip praleido savaitgalį.

Jeigu terapeutas jus kviečia pietų, skiria susitikimą ne savo kabinete, verčiau jo paslaugų atsisakykite.

Jeigu susitikimų metu psichoterapeutas jums sako komplimentus, jeigu jaučiatės jo susižavėjimo objektu, jeigu jis atrodo seksualiai susijaudinęs - tuojau pat išeikite. Tai ne ta atmosfera ir ne tas specialistas, kurio jums reikia.

Būkite atsargūs ir tuo atveju, jeigu specialistas, pas kurį atėjote, vilki provokuojamus drabužius, elgiasi familiariai, kalba moksliniais terminais arba ezoteriniu žargonu.

Ar tokio ieškojote?

Kokie požymiai rodo, kad radote būtent tą psichoteraputą, kurio ieškojote?

Idealiu atveju per pirmąjį pokalbį jus apima pojūtis, kad tapo lengviau ant širdies: kažkas iš tikrųjų jūsų klausėsi, bandė suprasti ir padėti. Aplinka kabinete, terapeuto išvaizda, tai, kaip jis jus pasitiko, ar buvo punktualus, - visi šie faktoriai skatina pasitikėjimą.

Bet jeigu jūs kuo nors abejojate, geriau tai pasakykite. Geras psichoterapuetas priims jūsų abejones ir panaudos jas tam, kad kartu išsiaiškintumėte, kur pasireiškia jūsų senos stereotipinės baimės ir nuostatos, o kur jis iš tikro elgiasi ne taip. Tai bus dar vienas žingsnis pasitikėjimo link.

Blogas terapeutas veikiausiai neatkreips dėmesio į jūsų abejones ir sugalvos sau pasiteisinimą.

* Trumpai apie kai kurias psichoterapijos kryptis

Kartais žmonės nesusigaudo, kuo psichoterapeutas skiriasi nuo psichoanalitiko, psichologas - nuo psichiatro ir panašiai.

PSICHIATRAS turi medicininį (gydytojo) išsilavinimą ir gydo psichines ligas ir sutrikimus. Jis nustatinėja psichinių ligų diagnozes ir orientuojasi į medikamentinį gydymą (vaistais).

PSICHOLOGAS turi universitetinį išsilavinimą (pvz., sveikatos, klinikinės, mokyklinės psichologijos bakalauras arba magistras) ir teikia konsultacijas bendravimo, nuotaikų sutrikimų ir kitų psichologinių problemų klausimais.

PSICHOTERAPEUTAS nėra atskira profesija. Tai kvalifikacija, kurią įgauna medicininį, psichologinį ar socialinį išsilavinimą turintys specialistai (dažniausiai psichiatrai arba psichologai), papildomai baigę kurios nors psichoterapinės mokyklos (psichodinaminės, egzistencinės, geštalto, individualiosios, kognityvinės-elgesio terapijos ar kt.) mokymo kursus.

Psichoterapeutas skatina pacientą atrasti savo jausmų, minčių ir elgesio priežastis bei resursų asmeniniams pokyčiams. Seansų metu psichoterapeutas kartu su pacientu analizuoja pastarojo vaikystę, esminius gyvenimo įvykius, užčiuopia trauminius momentus, kurie veikia dabartinę paciento savijautą ir elgesį.

PSICHOANALITIKAS orientuojasi į pasąmoninę vidinių konfliktų prigimtį, analizuoja sapnus, simbolius. Jis siekia, kad pacientas atrastų ryšį tarp pasąmonės ir to, kas vyksta jo gyvenime. Pasąmonė reiškiasi sapnuose, vaizduotėje, taip pat santykiuose tarp terapeuto ir kliento.

Psichoanalizė - ilgiausias ir sudėtingiausias gydymo metodas, kurio metu paliečiami giliausi pasąmonės ir psichikos klodai. Šis metodas padeda pacientui pažinti ir ugdyti save kaip asmenybę.

GEŠTALTO psichoterapeutas daugiausiai dėmesio skirs tam, kas vyksta "čia ir dabar", nes žmogus, anot jo, yra savo minčių, kūno pojūčių ir jausmų vienovė. (Vokiečių žodis "Geštalt" reiškia užbaigtą formą, figūrą, konfigūraciją.)

Geštalto terapija į žmogų žiūri kaip į visuminį organizmą, "susidedantį iš daugelio dimensijų ar dalių", kurios tarpusavyje saveikauja. Pokyčiai vienoje dalyje sąlygoja pokyčius visose kitose.

EGZISTENCINEI krypčiai prijaučiantis psichoterapeutas daugiausiai dėmėsio skirs gyvenimo prasmei, egzistencinėms kategorijoms: laikui, mirtingumui, nerimui. Jis padės susivokti savo gyvenime, išmokti prisiimti atsakomybę,laisvai pasirinkti.

KOGNITYVINĖS - ELGESIO terapijos specialistas padės jums pakeisti savo reakciją (pvz., baimė, įniršis ir pan.) į stresą keliančias situacijas, nuraminti jausmus ir kūną. Jis parodys, kaip tam tikri mąstymo stereotipai iškreipia gyvenimo vaizdą ir dėl to žmogus be pakankamos priežasties jaučia nerimą, depresiją, pyktį.

Parengė Vilma Skiotienė