Kaip animaciniai filmai palengvina pokalbius su vaikais?

Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, tokie vaikams skirti animaciniai filmai kaip, pavyzdžiui, „Bembis“, „Ledo šalis“ ar „Liūtas karalius“, tiek vaikams, tiek suaugusiems gali padėti lengviau susitaikyti su netektimi. Studijų „Disney“ ir „Pixar“ sukurtuose filmuose pagrindiniai personažai miršta dvigubai dažniau negu suaugusiųjų auditorijai skirtose dramose. Psichologų teigimu, tėvams tai ne tik suteikia galimybę mažiau streso keliančiomis sąlygomis su vaikais aptarti dalykus, susijusius su gyvenimo pabaiga, bet ir padeda pažvelgti į akis savo pačių baimėms, rašoma „The Daily Mail“.

„Šiuos filmus galima panaudoti kaip įžangą prieš pradedant kalbėti sunkiomis, dažnai vengiamomis aptarinėti temomis, pavyzdžiui, mirties tema, – sako minėto tyrimo iniciatorė, Bafalo universiteto (JAV) profesorė Kelly Tenzek. – Pasikalbėti su vaikais šia tema yra svarbu, tačiau laukti, kol kažkas numirs, nevertėtų, nes tokiu atveju patirtos netekties poveikis gali būti kur kas didesnis.“

Siūloma pernelyg neatidėlioti

Mirtis – aktuali šio žanro tema: „Bembyje“ miršta mažojo Bembio motina, filme „Liūtas karalius“ – liūtuko Simbos tėvas Mufasa, „Ledo šalyje“ – Elsos ir Annos tėvai. Vaikus su šiuo reiškiniu supažindinus anksti, dialogą galima tęsti ir plėtoti nuolat, visą gyvenimą. Prof. K. Tenzek, kurios pagrindinė tyrinėjimų sritis – gyvenimo pabaigos komunikacija, teigia, kad, pavyzdžiui, nužudymo motyvas šiuose filmuose gali padėti vaikams geriau perprasti mirtį tokiais aspektais, apie kuriuos jiems sužinoti kitų tinkamų galimybių nelabai yra.

Kadangi „Disney“ ir „Pixar“ filmai yra populiarūs ir prieinami daugeliui vaikų ir suaugusių, pokalbis sunkia tema gali būti užmezgamas nelaukiant, kol vaikai užaugs, taip apsaugant juos nuo didesnio streso, pažymi ji.

Filmo „Gerasis dinozauras“ herojaus mažojo Arlo tėtį dramatiškai pasigrobia siaučianti upė; filme „Žuviukas Nemo“ pagrindinio veikėjo mamą praryja barakuda; „Ledo šalyje“ Elsos ir Annos tėvai dingsta jūroje; o štai, ko gero, vienas paveikiausių personažo mirties epizodų – filme „Bembis“, kai pašauta žūsta mažojo stirniuko mama.

Vaikui svarbu suprasti skirtumą tarp fikcijos ir tikrovės

Prof. K. Tenzek kartu su tyrimo bendraautore, Niujorko Ročesterio technologijos instituto kviestine dėstytoja prof. Bonnie Nickels išanalizavo 57 „Disney“ ir „Pixar“ filmus; iš viso juose miršta arba žūva 71 personažas. Tyrimas paskelbtas žurnale „Omega – Journal of Death and Dying“.

Tyrimo medžiagoje skiriamos keturios temos, kurių kiekviena gali pasitarnauti kaip atskira platforma suaugusiųjų ir vaikų pokalbiui apie gyvenimo pabaigą. Atlikdamos šį tyrimą, autorės rėmėsi šiomis ankstesniuose savo tyrimuose, skirtuose mirties reiškiniui analizuoti 10-yje „Disney“ ir „Pixar“ filmų, naudotomis kategorijomis: personažo tipas (antagonistas ar protagonistas), mirties priežastis ir mirties pateikimas (ar mirtis tiesiogiai pavaizduota, ar tik numanoma). Tyrėjos nurodo atsižvelgusios ir į kitų filmo personažų reakciją į mirtį, taip pat į tai, ar mirtis pagal scenarijų sumanyta kaip baigtinis ir nekintamas, ar kaip grįžtamasis motyvas, fantastikos elementas.

Taigi, remdamosi minėtais kriterijais, tyrėjos išskyrė keturias bendro pobūdžio temas, kuriomis suaugusieji galėtų pasinaudoti inicijuodami pokalbį apie mirtį. „Kai kurios mirties inscenizacijos yra nerealistiškos, pavyzdžiui, kai personažas grįžta arba vėl apsireiškia pakeitęs formą, – aiškina prof. K. Tenzek. – Tai galimybė padėti vaikui geriau suprasti skirtumą tarp fikcijos ir tikrovės.“

Profesorės teigimu, išmokti emociškai priimti mirtį – naudinga ir vaikams, ir suaugusiems. „Tai, kaip kiti personažai sureaguoja į mirtį, gali padėti vaikams geriau suvokti dalykus, susijusius su emocijų išreiškimu“, – sako ji.

Ypač daug dėmesio emociniam atsakui į mirtį, palyginti su ankstesniais filmais, skiriama filmuose „Galingasis 6“ (2014 m.) ir „Išvirkščias pasaulis“ (2015 m.). Filmo „Galingasis 6“ protagonistas per sprogimą netenka brolio, o vienas „Išvirkščio pasaulio“ veikėjų pasiaukoja, iššokdamas iš dardančio vežimo, kad išgelbėtų mergaitę.

Reikia atsižvelgti ir į vaiko psichologinę raidą

Trečioji ir ketvirtoji temos, pasak tyrimo autorių, yra kiek sudėtingesnės. Jų pagrindas – ketinimai nužudyti ir transformacija bei dvasiniai ryšiai su visomis tam būdingomis moralinėmis potemėmis. Nors religinio ir dvasinio turinio „Disney“ ir „Pixar“ filmuose nėra daug, vis dėlto, norint aptarti įsitikinimus ir dvasinį gyvenimo pabaigos aspektą, jie gali užvesti ant kelio, sako prof. K. Tenzek.

„Mes pripažįstame, kad svarstant galimybę pradėti tokio pobūdžio diskusijas, svarbu atsižvelgti į psichologinę vaiko raidą, – sako ji. – Neraginame tokių pokalbių megzti su trimečiais, tačiau, vaikams bręstant, šie filmai natūraliai įsilieja į šį jų raidos procesą.“

Specialistės teigimu, daugelis rezultatų priklauso nuo tėvų gebėjimo vaikus sudominti. Filmai gali būti pasitelkiami kaip priemonė, mėginant vaikams paaiškinti nelengvą gyvenimo baigties akimirką, padedant jiems atrasti sąsajas, įtvirtinančias geresnį mirties suvokimą.

„Aš dėstau gyvenimo pabaigos komunikaciją, – sako prof. K. Tenzek. – Mano tikslas – šviesti žmones ir padėti jiems geriau jaustis kalbant apie mirtį. Vienas iš kelių to pasiekti – per minėtus filmus.“