Ką daryti, kad vaikai šeimoje susidraugautų?

1. Paprašyti vaikų laikytis už rankų ir pasėdėti ant sofos arba pasodinti vienas priešais kitą ir liepti žiurėti į akis. Žiurėjimas į akis paprastai vaikams būna linskmas ir juokingas pratimas. Pradžioje šį būdą reikia išbandyti esant taikai, o po to galima ir tada, kai kyla konfliktas. Labiau tinkamas mergaitėms.

2. Aprengti abu vaikus vienais marškinėliais. Du kūnai vieni marškinėliai. Marškinėliai būna vadinami meilės marškinėliais ar bausmės marškinėliais. Aprengus vaikus, jie turėtų pamėginti vaikščioti, bėgioti, šokinėti. Tik sutarus ir pajutus vienas kitą galima geriau atlikti užduotis.

3. Darbo indas. Kai vaikai susipyksta, galima sakyti „darbo indas“. Tai reikšia, kad vaikas turi traukti iš indo lapelį, kuriame yra užrašytas darbas, kurį jis turėtų atlikti. Tame inde turėtų būti daug lapelių su skirtingais darbais, kuriuos vaikai jau gali atlikti (sutvarkyti kambarį, išsiurbliuoti grindis, palaistyti gėles, pavedžioti šunį ir t. t.). Labai šaunu, jei tuos darbus patys vaikai ir sugalvoja.

4. Svarbiausia tėvams likti ramiems. Naudoti įvairius savęs nuraminimo būdus, kad nesiveltų į vaikų ginčą, nepulti nė vieno kaltinti, teisti, o tik stengtis sutaikyti, abu išklausant atskirai.

5. Išskirti vaikus, kuo greičiau į atskirus kampus, kambarius, kad kurį laiką pabūtų vieni.

6. Išsiųsti į lauką pasivaikščioti abu. Jei jau yra tinkamo amžiaus, gali vaikščioti vieni, jei ne, galima eiti visai šeimai kartu. Grįžti į namus, kai jau taika.

7. Skyrimas individaulaus laiko kiekvienam vaikui atskirai. Individaulaus dėmesio skiriame tada, kai vaikai yra geros nuotaikos. Svarbiausia vaikui išsiaiškinti, ką jis norėtų nuveikti kartu su mama. Namų darbų ruošimas netinka. Gali būti žaidimai, maisto gaminimas ir kiti buities darbai tinka tik tuo atveju, jei to nori vaikas. Pažaisti ir pabūti su vaiku reikėtų ne trumpiau nei 20–30 minučių. Labai šaunu, jei ir tėčiai įsitraukia į šią veiklą su vaikais.

8. Apsikabinti ir būti apsikabinus vaiką tol, kol praeis pyktis. Apkabinti reikėtų tą vaiką, kuris dar sunkiau valdo pyktį ir greičiau paleidžia kumščius. Žinoma, po to reikia pakalbėti ir su kitu vaiku.

9. Paprašyti vaikų eiti tvarkyti namų. Toliau jie galės žaisti tik tada, kai bus atlikę tam tikrus ruošos darbus. Darbeliai turėtų būti sutarti iš anksto. Pvz.: surinkti žaislus, sutvarkyti kambarius, iššluoti, susirūšiuoti skalbinius.

10. Mokyti abu vaikus būti viena komanda. Tam labiausiai tinka stalo žaidimai, slėpynės, gaudynės. Šių žaidimų esmė, kad vaikai turi sudaryti vieną komandą prieš tėvus. Vaikams turi būti smagu ir jie turi išmokti, kad tik bendradarbiaujant galima pasiekti gerus rezultatus. Žaidžiant galima ir nusileisti vaikams, svarbiausia geros emocijos.

11. Pinigų indas. Pinigai yra kraštutinė priemonė, kai jau niekas neveikia, galima išbandyti. Tinka tik mokyklinio amžiaus vaikams. Šis būdas gali būti tinkamas ne tik vaikų santykių gerinimui, bet ir verslumo ugdymui. Mėnesio pradžioje vaikams ir mamai paskiriama tam tikra pinigų suma (tokia, kad jau motyvuotų elgtis tinkamai). Pinigų vaikai negali pasiimti ir išleisti kam nori. Taigi jei vaikai tarpusavyje suspipyksta, pinigai (ar dalis pinigų) keliauja pas mamą. Jei vaikas labai nukentėjo, nuo brolio / sesės, jis gali gauti piniginę kompensaciją. Ir taip pinigai juda iki mėnesio galo.

Pabaigoje arba vaikai gauna pinigų, arba lieka be jų. Vis tik reikėtų stengtis, kad vaikams pavyktų bent kiek pasilikti pinigų, kad jie norėtų tęsti ir jų elgesys gerėtų. Labai greit vaikai išmoksta, kad naudingiau nesipykti, nesimušti, bet gražiuoju išsiaiškinti santykius.

Parengė psichologė-psichoterapeutė Vitalija Mikutaitienė