Jeigu kažkas paneša savo naštą, tai nereiškia, kad jam lengva

Gyvenimas anaiptol nėra lengva ir nerūpestinga kelionė, kokią mes dažnai įsivaizduojame svajonėse. Jeigu viskas gyvenime klostytųsi lengvai, tai kaip mes išmoktume savo pamokas, kurias pateikia mums skausmas, nesėkmės ir sunkumai? Kaip sužinotume, kuo galima pasitikėti ir ko reikia vengti?

Karti tiesa yra tai, kad nėra nė vieno žmogaus, kuris nesinešiotų savo širdyje nors kiek liūdesio. Šiame žiauriame, negailestingame pasaulyje, kuriame mes gyvename ir auginame vaikus, kiekvienam derėtų rodyti daugiau gailestingumo ir gerumo.

Kiekvienam žmogui, kad ir koks stiprus atrodytų iš šalies, tenka nešti sunkią naštą.

Ir kuo sėkmingesnis atrodo žmogus, tuo daugiau kančių jam tenka išgyventi. Juk už didelės sėkmės visada slepiasi didelė vienatvė.

Deja, kartais tenka ignoruoti ar visai nutraukti bendravimą su kai kuriais asmenimis, nes mums atrodo, kad jie neteisingai su mumis elgiasi. Nors iš tikrųjų jie buvo susikoncentravę į savo skausmą ir negalvojo apie mūsų.

Mes atsiribojame nuo tų žmonių, bendravimą su kuriais laikome varginančiu, nors iš tikrųjų mes galėtume padėti jiems įveikti jų kančias.

Iš tikrųjų niekas niekada iki galo neįstengs suprasti, ką jums tenka išgyventi, kaip ir jūs niekada nesugebėsite visiškai įsijausti į kito skausmą ir kančias.

Reikia suvokti vieną dalyką – kad skausmas ir kentėjimas negali būti beprasmis. Verta suprasti, kad skirtingi žmonės įvairiai neša savo naštą. Tai, kas mums atrodo kaip vaikų žaidimas, gali būti nepakeliamas išbandymas kažkam kitam, ir atvirkščiai.

Be to, kad ir kaip stengtumės pasislėpti arba ignoruoti visus tuos nemalonius išbandymus, mums vis tiek nepavyks jų išvengti. Kartais tenka ko nors atsisakyti, kad suprastume tikrąją praradimo vertę.

Tai yra viena iš karšiausių tiesų, kurią būtina priimti ir su kuria reikia išmokti gyventi. Turime jausti dėkingumą už tuos nevilties ir nusiminimo momentus. Būtent jie pateikia svarbiausias gyvenimo pamokas.

Mes patys pasirenkame savo gyvenimo lozungą: arba „Kam lemta, to nepakeisi“, arba „Aš pats esu savo gyvenimo kalvis“. Tačiau abiem atvejais mūsų nuolat besikeičiantis pasaulis vis tiek bandys mus ir grūdins mūsų tvirtybę, versdamas susidurti su sunkiausiomis problemomis.

O kaip mes reaguosime į jas ir kaip įveiksime pasekmes – tai priklausys tik nuo mūsų.

Vienas dalykas yra tikrai neabejotinas: gyvenimas niekada nesiūs mums išbandymų, kurie ne mūsų jėgoms.

Štai kodėl reikia tikėti savimi, rašo portalas „Econet“.  O kol kas skirkime daugiau užuojautos ir meilės aplinkiniams. Jie kaunasi tame pačiame mūšyje kaip ir mes, tik pagal kitą scenarijų.