Įžeidumas: iš kur jis kyla?

Nuoskauda yra agresijos, kurią žmogus nukreipia į savo vidų ir į išorę, mišinys. Kuo mažiau agresijos sau, tuo mažesnė būna nuoskauda.

Jautrios temos

Įsižeidžiame visi, tačiau kiekvienas turime savų jautrių taškų, savų skausmingų "temų". Įžeisti žmogų galima sudavus jam būtent į tą vietą, kurioje daugiausiai susitelkę "nervų galūnių" (kalbant sąlygiškai).

Įsiskaudiname, kai kas nors pataiko į "temą", kur mes patys susipainioję ir kur mums patiems kyla klausimų ir abejonių. Trumpiau tariant, žodžiai "kalės vaikas" gali įžeisti tik tą, kuris turi abejonių dėl savo kilmės.

Kuo labiau žmogus "susiprobleminęs", tuo paprasčiau jį įžeisti, nes daugiau galimybių pataikyti į skaudžią vietą (jų tiesiog labai daug).

Kita vertus, tie, kurie mums atrodo neįžeidūs, galbūt tokie visai nėra. Nes nežinia, kuris mažiau įžeidus iš tikrųjų - tas, kuris lengvai išreiškia savo jausmus, ar tas, kuris bijo "prarasti veidą", nerodo savo nuoskaudų ir jas kaupia. Pastaruoju atveju nuoskauda gali likti su žmogumi ilgam - nes jis netgi pats sau neprisipažįsta, ką jaučia.

Ką daryti, kad palengvėtų?

Pats paprasčiausias ir efektyviausias būdas išsilaisvinti iš nuoskaudos arba sumažinti ją - tai išreikšti savo jausmus. Mažiausiai, ką turite padaryti, - tai prisipažinti sau: "Taip, aš įskaudintas". O paskui pasistengti susigaudyti savyje: kas gi taip stipriai mane čia "kabina"?

Kuo skausmingesnė tema pačiam žmogui, tuo sudėtingiau jam elgtis adekvačiai. O jeigu jis sugeba "išeiti" iš šios skausmingos temos, tuomet lengviau pripažįsta, kad galbūt ir pats buvo neapdairus, aplaidus arba pasielgė netaktiškai.

Herojų, žinoma, pasitaiko, bet jų mažai. Pačioje skausmingiausioje sau vietoje pripažinti, jog įsižeidęs esi neteisus, reikia tikrų tikriausios narsos...

Šaltinis: "Loveradio"