Investicijos į vaikus

Niekada nemaniau, kad vaikus turi užauginti valstybė ir panašiai, bet ji turi sudaryti sąlygas dorai dirbantiems žmonėms užsidirbti duonai ir sviestui... Net seilė nutįsta, kai skaitai apie šeimos politiką Prancūzijoje, Norvegijoje ir kitur. Pavyzdžiui, daugiavaikės prancūzų šeimos naudojasi didžiulėmis mokesčių lengvatomis, nemokamai leidžia vaikus į darželį, o jei prireikia samdytis auklę, išlaidas kompensuoja valstybė! O ką gali nupirkti vaikui Lietuvoje už skiriamus 90 ar 50 litų? Valdžios vyrai pieštukams pasiskiria kur kas daugiau!

Kartais sakoma - pirma "susitvarkyk" gyvenimą, įsigyk būstą, uždirbk pinigų ir tik tada gimdyk atžalas. Bet tas laikas, kai gali gimdyti, praeis ir nebeateis. Kiek metų reikėtų taupyti namui?.. Užsidirbti užsienyje? Teko patirti ir tai, net trejus metus. Aš viena su Vyresnėliu likau Lietuvoje, o vyras - Norvegijoje. Lietuvoje uždirbamų pinigų mūsų šeimai užteko tik maistui ir drabužiams, neįskaitant įmokų už būstą bankui. Tėčio grįžimas ir vėl išlydėjimas labai traumavo sūnelį, todėl mes pasirinkome tai, kas svarbiau - sveiką klimatą šeimoje.

Kad ir kaip buvo sunku, niekada nemaniau, kad vaikų reikėjo susilaukti vėliau. Jie visada ateina tada, kai turi ateiti. Pačiu laiku.

Mažyliui, manau, nesvarbu, ar jis miega naujame triračiame vežimėlyje, ar likusiame nuo broliuko. O Vyresnėliui geriau turėti žaidimų draugą tėtį nei krūvą iš užsienio atsiųstų žaislų...

Kaip mus remia valstybė

Finansiškai sunku mūsų šeimai buvo ir mano nėštumo bei gimdymo atostogų metu, iki tol, kol pradėjau gauti išmokas iš valstybės. Už nėštumo ir gimdymo atostogas kovo pabaigoje gavau 2440 litų. Po to tik vienkartinė išmoka - 1040 litų - rugpjūčio viduryje. Taigi to pustrečio tūkstančio turėjo užtekti keturis mėnesius, todėl ir pirkinių planas buvo neilgas.

Perku tik tai, kas reikalinga ir patogu naudoti. Be to, pasimokiau augindama pirmagimį, jog daug prisipirkti iš anksto neverta, nes vaikas taip greitai auga, jog dalis drabužėlių lieka net nepaliesti, o dar močiutės ir tetos pridovanoja kalnus! Vežimėlis, dar geras ir patogus, buvo likęs po pirmojo vaiko auginimo, taigi susitaupė apie šešis šimtus litų. Visa kita: buteliukai, čiulptukas, sauskelnės, drabužėliai, vaikiška patalynė, higienos reikmenys, - atrodytų, smulkmė, - bet ir čia be tūkstančio litų neapsiėjau.

Gana ilgai užtrunka dokumentų tvarkymas išmokai gimus vaikui gauti. Vien pažymos apie vaiko gyvenamąją vietą teko laukti savaitę, o jau eilės tai nežmoniškos!

Deklaruoti Mažylio gyvenamosios vietos važiavau viena su vaikais, tačiau kai pamačiau, jog prieš mane to paties laukia dar dvi dešimtys žmonių piktais veidais, apsisukau ir išėjau... Teko vyrui pasiimti net dvi laisvas dienas ir sutvarkyti šį reikalą pačiam. Užtat tvarkytis dokumentus "Sodroje" buvo vienas malonumas. Kai iš darbovietės atsivežiau pažymą su neteisinga vaiko auginimo atostogų pradžios data, ten dirbanti specialistė, suprasdama, jog keblu man bus atvažiuoti antrą kartą į įstaigą kitame miesto gale, viską sutvarkė pati.

Dabar, kai baigėsi nėštumo ir gimdymo atostogos, gaunu 100 procentų darbo užmokesčio, iki vaikui sueis metukai. Gaila tik kad dalį mano pajamų sudarė autorinis atlyginimas, todėl tų pinigėlių nėra daug. Vis dėlto septynių šimtų litų užtenka sauskelnėms ir maisteliui , o kai keturi asmenys gyvena tik iš vyro algos, kurios irgi lieka tik pusė sumokėjus įmoką už būstą...

Skeptikai pasakytų, kad kalti patys, kad ir Lietuvoje galima normaliai uždirbti ir gyventi. Sutinku - galima, jei tik esi sveikas ir neturi mažų vaikų. Be abejo, kai nėra išeities, gali savo atžalas nuvežti seneliams paauginti, į savaitinį darželį ar kt., bet aš noriu savo vaikus maitinti, prausti, guosti ir prieš miegą bučiuoti pati.

Bus daugiau