Faktai apie atmintį, kurių negalima pamiršti

Melą prisimename geriau

Luizianos universiteto mokslininkai atliko tyrimus ir nustatė, kad melą įsimename geriau negu tiesą - bent jau 48 valandas po to, kai tą melą sugalvojome. Taip yra todėl, kad apgaudinėdami stengiamės apgalvoti viską iki smulkmenų, kol patys pradedame tikėti savo fantazijomis, jas tarsi patikriname. Tačiau, praėjus jau dviem paroms po tokio fantazavimo, melo detalės po truputį išgaruoja iš galvos. Žmogus pradeda painiotis savo „parodymuose“. Beje, ši atminties savybė buvo gerai žinoma teismo psichologams ir iki Luizianos universiteto tyrinėjimų. Šia žmogaus atminties savybe apklausų praktikoje naudojamasi jau ne vieną šimtmetį.

Durų angos „ištrina“ atmintį

Amerikos Notrdamo universiteto mokslininkai bandė išspręsti klausimą, kodėl, kai vaikštome po butą ir užeiname į kitą kambarį, galime visiškai pamiršti, ko mes ten nuėjome. Pakvietę savanorius studentus jie paprašė jų įsiminti duomenis, o paskui vaikščioti patalpose nurodytomis trajektorijomis. Dalis tų trajektorijų ėjo per duris. Mokslininkai padarė įdomią išvadą: pasirodo, tarpdurys „ištrina“ atmintį. Eidamas pro duris, žmogus automatiškai viską pradeda „nuo nulio“ ir situaciją įvertina kaip visiškai naują. Norint išvengti kurioziškų situacijų ir sutaupyti laiko, specialistai rekomenduoja naudotis materializuotų priminimų metodu. Pavyzdžiui, jei ieškote žirklių, vaikščiokite sukryžiavę pirštus, jei ėjote į virtuvę maisto, ranka pavaizduokite puodelį.

Muzika ir atmintis

Teigiamą muzikos įtaką atminčiai įrodė Maiklas O’Brajenas (Michael O’Brien) iš JAV Šiaurės Vakarų universiteto. Jis atliko dviejų dalių eksperimentą. Pirmojoje dalyviai, naudodamiesi žaidimu „Guitar Hero“, turėjo atkurti porą paprastų melodijų, o paskui truputį pasnausti. Miegant jų kambaryje tyliai skambėjo viena iš melodijų. Prabudę jie lengvai atsimindavo būtent tą melodiją, kuri skambėjo jiems miegant, nepaisant to, kad žaisdami jie abiem melodijoms skyrė tiek pat laiko. Antrojoje dalyje dalyviai turėjo įsiminti 50 objektų vietą ekrane. Kiekvieną objektą charakterizavo tam tikras garsas. Paskui 25 objektų garsai skambėjo kambaryje jiems miegant. Rezultatas buvo panašus į ankstesnį - objektų vietas, lydimas melodijų, skambėjusių miegant, jie nustatydavo visiškai nesunkiai. Mokslininkai mano, kad smegenys naudojasi miegu duomenims apdoroti. Jos išsaugo reikalinga ir išmeta nereikalinga. Asocijuodami kai kuriuos prisiminimus su muzika, mes juos išskiriame, paverčiame prioritetiniais. Galbūt tolesnis muzikos ir atminties ryšio tyrinėjimas padės pastarąją kontroliuoti teisingai parinkus „garso takelį“.

Atminties apologija

Prinstono universiteto psichologai atliko įdomų tyrimą. Jo dalyviams buvo rodomi afganų, irakiečių ir amerikiečių kareivių naudotų kankinimų įrašai. Respondentai atskirai skaitė šiuos veiksmus pateisinančius argumentus, nežinodami, kam skirti tie pateisinimai. Įdomu, kad vėlesnės apklausos metu respondentai pateisinančius argumentus vienareikšmiškai priskyrė amerikiečiams kareiviams. Taip buvo nustatyta, kad žmonėms būdinga reguliuoti prisiminimus ir juos racionalizuoti, siekiant „išbalinti“ savo tautos istoriją.

Rekordai

Fenomenali atmintis - nepaprastai įdomus ir kol kas mažai ištyrinėtas reiškinys. Gera atmintimi pasižymėjo Aleksandras Makedonietis, Seneka, V.Mocartas (W.Mozart). Daug talentų yra ir tarp mūsų amžininkų. Kai kurie iš jų yra tokie žinomi, kad yra net ne visur įleidžiami. Pavyzdžiui, britui Dominikui O’Brajenui (Dominique O’Brien) yra uždrausta lankytis kazino. Nieko keista - jis akimirksniu įsimena kortas ir apskaičiuoja derinius. Ką ir kalbėti, jei išmokti bet kuriai kalbai jam užtenka dviejų dienų, o per valandą jis gali įsiminti iki 300 užsienio kalbos žodžių (5 žodžius per minutę).

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“