Ginčytis, kaip ir ko reikia teisingai gailėtis (arba nesigailėti), - neverta: emocijos turi savo logiką. Nereikia teisintis dėl savo "nestandartinių" jausmų ir laukti pasmerkimo. Žmonės ne tik žiaurūs (nors ir tokių esama).
Pamąstykime, kodėl būtent tas žmogus arba tas valkataujantis šuo mums sukelia antipatiją arba užuojautą?
Kančia tų, kurie negali apsiginti? Todėl, kad jie nebylūs ir beteisiai? Ar ši kančia - gyvūnų ar jūsų paties?..
Galbūt jausmus paliktam šunyčiui jums lengviau įsileisti į savo sąmonę?
Man regis, atkakliai rūpindamasi nelaimingais padarais, jūs stengiatės išspręsti svarbią problemą, "peržaisti" kažką, ko realybėje jau neįmanoma pataisyti.
Svarbiausia - suprasti, ką ir kodėl darote. Užjausti ir nepykti ant tų, kurie su šio pasaulio skausmu susitvarko kitaip, savo stipriems jausmams pasirinkdami kitus objektus...
Jekaterina Michailova, psichologė psichoterapeutė
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą