Egzaminas: iššūkis žinioms ir nervams

Pasitaiko, kad silpnesnių nervų moksleiviai dėl streso prieš egzaminą alpsta, o neišlaikę jo suserga depresija, net mąsto apie savižudybę. Kokiais būdais mažinti įtampą, klausiame Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologą Mindaugą Radušį ir šeimos konsultantę psichologę psichoterapeutę Ritą Zykienę.

R. ZYKIENĖ: Nereikėtų egzamino pažymio sieti su asmenybės intelektu, gebėjimais ir savybėmis. Egzaminai pirmiausia yra įgytų žinių įvertinimas. Pažymys labiau liudija mokinio darbštumą, pareigingumą, motyvaciją, mokslumą, šeimos palaikymą ilgame mokymosi procese.

M. RADUŠIS: Brandos egzaminai - tai ne tik mokykloje įgytų žinių patikrinimas, bet ir kelialapis į tolesnį gyvenimą. Jie gali turėti įtakos abituriento ateičiai: padėti arba trukdyti įgyvendinti kuriamus planus. Todėl patiriamas stresas yra natūralus dalykas. Optimalus jo lygis padeda mobilizuotis, bet per didelė įtampa gali paralyžuoti veiksmus arba privesti prie nervinio ir fizinio išsekimo.

Ar yra kokių nors specialių būdų nurimti, susikoncentruoti?

R. ZYKIENĖ: Prieš egzaminą vertėtų prisiminti, kas geriausia tikdavo prieš eilinį kontrolinį atsiskaitymą, įskaitą. Tačiau jeigu iki egzamino liko kelios dienos, geriau jas paskirti medžiagos mokymuisi, o ne naujų psichologinių technikų įvaldymui.

Tą patį galima pasakyti ir apie įvairias arbatas ar medikamentus. Niekas nežino, kokia bus reakcija. Egzamino metu reikalingas "gerasis" stresas, kuris mobilizuoja viską prisiminti, kuo geriau mąstyti, būti energingam.

M. RADUŠIS: Prieš egzaminą yra labai svarbu pozityviai nusiteikti. Nepasiduokite blogai nuotaikai ar pesimizmui. Įsivaizduokite savo sėkmę, koncentruokitės ties tuo, ką tikrai žinote, ir nepanikuokite dėl tų dalykų, kurių nespėjote išmokti. Nepamirškite gerai pailsėti, mokydamiesi derinkite protinį darbą su fizine veikla, tai padeda ne tik geriau įsisavinti informaciją, bet ir subalansuoti savo psichologinę savijautą. Nepamirškite savęs paskatinti po sėkmingai išlaikyto egzamino, nepulkite iš karto kišti į galvą naujos informacijos. Mokymosi medžiagą išskaidykite dalimis, kiekvienai dienai sudarykite mokymosi planą, nepasilikite sunkiausių klausimų paskutinei nakčiai. Puikus ginklas su stresu yra sugebėjimas į save pažvelgti per humoro prizmę.

Kaip sesijos metu galėtų padėti tėvai?

R. ZYKIENĖ: Palaikyti emociškai: išklausyti, domėtis, padrąsinti, tiesiog būti kartu vaiko gyvenime. Įvairias išvykas, keliones, komandiruotes geriau atidėti po vaiko egzaminų.

Verta aptarti tolesnius planus ir sėkmės, ir nesėkmės atveju. Pasitaiko, kad po nesėkmingo egzaminų laikymo jautresni moksleiviai suserga depresija, kyla minčių apie savižudybę. Pats kalbėjimas apie savižudybę jokiu būdu neskatina savižudiško elgesio, todėl svarbu nebijoti jokių pokalbio temų. Akcentuokite vaikams, kad egzaminai yra tam tikras gyvenimo momentas, bet ne visas gyvenimas.

M. RADUŠIS: Svarbu, kad tėvai nedidintų įtampos patys panikuodami, bijodami labiau už vaikus. Žinoma, natūralu rūpintis ir šiek tiek jaudintis, tačiau nereikėtų per daug akcentuoti laukiamo rezultato. Geriau laikytis realistiškos pozicijos: brandos egzaminai yra svarbūs ateičiai, tačiau net ir nesėkmė juose neužkerta kelio pasiekti trokštamų tikslų. Linkėdami savo vaikui sėkmės tėvai turėtų nepamiršti, kad jų palaikymas vaikams yra itin svarbus, kai kas nors nepavyksta.

Ką daryti egzamino metu ištikus "amnezijai"?

M. RADUŠIS: Svarbiausia - nepanikuoti. Stenkitės neskubėti ir nesiblaškyti. Lėtai ir atidžiai perskaitykite kiekvienos užduoties nurodymus, jei kažko nesupratote - padarykite tai kelis kartus. Nesustokite ties užduotimi, kuri jums pasirodė neįveikiama, ir pereikite prie lengvesnių. Tai padės jums patirti sėkmę ir susigrąžinti pasitikėjimą savimi. Stenkitės nebegalvoti apie praleistas užduotis, bet būtinai pasilikite laiko "antrajam ratui", kai galėsite prie jų sugrįžti. Jei ir tuomet tiksliai nežinote teisingo atsakymo, pradėkite atmesdami akivaizdžiai netinkamus variantus. Kai vis tiek abejojate dėl galutinio pasirinkimo, nebijokite pasikliauti savo intuicija. Patartina pasilikti laiko galutiniam pasitikrinimui, nes nemažai klaidų įsivelia dėl skubėjimo ir dėmesio stokos.

R. ZYKIENĖ: Tik jokiu būdu tuo metu nesibaisėkite savimi ir savęs nekritikuokite, negąsdinkite. Duokite sau keletą minučių laiko - ir tuo metu užjauskite save, leiskite sau išlaikyti egzaminą netobulai, nors ir labai gerai mokėjote tą temą. Sumažinę sau reikalavimus, atsipalaiduosite ir atmintis sugrįš.

Tiems, kurie yra gerai įvaldę autogeninę treniruotę, atsipalaidavimo technikas, tokiu užmiršimo momentu gali padėti kūno atpalaidavimas, kvėpavimo pratimai.

Kartais ir praėjus daugeliui metų po mokyklos baigimo žmonės sapnuoja laikantys egzaminą... Ką tai reiškia?

R. ZYKIENĖ: Sapno reikšmės gali būti universalios ir individualios. Universali egzamino sapno psichologinė reikšmė pagal vokiečių psichologą Gunterį Harnischą: jei sapnuojantysis egzaminą išlaiko, vadinasi, išsipildo jo garbės troškimas, uolumas ir sąžiningumas. Jei neišlaiko - tai įspėjimas pasisaugoti, galimos kliūtys, trūksta pasitikėjimo savimi, kamuoja gyvenimo baimė. Kartais toks sapnas primena apie svarbios problemos sprendimą.

Kartais sapnai iš mokyklos laikų apie atsakinėjimą per pamokas ar egzaminus liudija buvusius skausmingai išgyventus įvykius mokykloje. Manyčiau, kad sapne apie nieko nemokėjimą egzamine svarbus yra ne tiek egzaminas ir ne tiek nemokėjimas, kiek jausmai, išgyvenami sapne. Taip pat - kaip šie jausmai susiję su dabartine gyvenimo tikrove. Kad ir kokios būtų įvairios interpretacijos, laikomasi nuostatos, kad tikrąją sapno reikšmę žino tik sapno "savininkas"...